„Vasara įsibėgėjo ir jau ne kartą specialistai priminė taisykles, kaip elgtis paplūdimyje, nepamiršti galvos apdangalų, naudoti apsaugines kūno priemones su saulės filtrais, tačiau noriu priminti, kad ne tik odos nudegimai saulėje kelia pavojų sveikatai, bet ir kiti karščio sukelti negalavimai gali sugadinti atostogas", – sako Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ručinskaitė.

Kaip atpažinti šilumos smūgį? Keletas pagrindinių požymių esant saulėje:

• kūno temperatūra pakilo iki 400C, paraudo, karščiuoja oda,

• ėmė skaudėti ir svaigti galva, pasidarė netvirta eisena,

• pykina, kankina troškulys, skauda pilvą (viduriuojama),

• be rimtos priežasties kyla nerimas, sutriko orientacija, apėmė mieguistumas, vangumas,

• atsirado dažnas, stiprus pulsas.

Ištikus šilumos smūgiui galite padėtis sau ar kitam asmeniui:

• nueikite (nuveskite nukentėjusįjį) į pavėsį,

• apsiklokite (apklokite) šaltu vandeniu sudrėkinta paklode (rankšluosčiu) ir nuolat ją drėkinkite (kai kūno temperatūra sumažės iki 37,50C, drėgną paklodę pakeiskite sausa),

• gerkite (duokite gerti) vėsaus, tačiau nešalto skysčio,

• važiuokite (vežkite nukentėjusįjį) į gydymo įstaigą.

Jei žmogų veikia tiesioginiai saulės spinduliai, kaitinantys nepridengtą galvą, sprandą, tai jį gali ištikti saulės smūgis. Tai labai pavojinga, kadangi tiesioginiai saulės spinduliai dirgina galvos smegenų dangalus, todėl padidėja smegenų temperatūra ir sutrinka jų funkcija. Jei nesuteikiama pirmoji pagalba, žmogus gali mirti nuo smegenų edemos (paburkimo).

Saulės smūgio požymiai:

• galvos skausmas, svaigimas,

• silpnumas, pykinimas, vėmimas,

• zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, sąmonės aptemimas,

• išbalusi oda, išpila šaltas prakaitas.

Ištikus saulės smūgiui nedelsiant reikia kviesti greitąją pagalbą (112). Kol sulauksite medikų pagalbos, padėkite sau ar kitam nukentėjusiam asmeniui taip:

• skubiai eikite (veskite nukentėjusįjį) į pavėsį ir ant galvos dėkite šaltą kompresą (sudrėkintą vandenyje audinį, rankšluostį, rūbą);

• vėduokitės (vėduokite) kokiu nors turimu daiktu (vėduokle, laikraščiu ar pan.);

• gerkite (duokite gerti) vėsių, bet nešaltų gėrimų. Stenkitės neperšalti ar neperšaldyti nukentėjusiojo.

Tiek gavus saulės, tiek šilumos smūgį žmogus gali nualpti. Būtina žinoti, kaip padėti nualpusiam žmogui:

• reikia pasirūpinti, kad į jo smegenis laisvai patektų kraujas: paguldykite jį ant nugaros, pakelkite kojas, o galvą nuleiskite šiek tiek žemiau už kūną,

• atlaisvinkite nualpusio žmogaus drabužius, atsekite apykaklę, atlaisvinkite diržą,

• pasirūpinkite, kad gautų kuo daugiau oro: atidarykite langus, išneškite į lauką ir pan.,

• veidą apšlakstykite vėsiu vandeniu, drėgnu rankšluosčiu vėsinkite veidą, kaklo sritį, „magistralines" kraujagysles,

• atsipeikėjusiam žmogui neleiskite iš karto atsistoti. Po keleto minučių padėkite jam atsisėsti, o eiti leiskite tik kai pasijus gana gerai.

Jei šie veiksmai nepadeda ir žmogus neatsigauna per kelias minutes, skubiai kvieskite greitąją pagalbą (112). Kol laukiate medikų paguldykite nukentėjusįjį į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybinius požymius: sąmonę, kvėpavimą, širdies darbą. Jei žmogus atsigavo greitai, jaučiasi gerai ir nepastebite jokių ligos požymių greitosios pagalbos kviesti nebūtina. Jam rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

www.sam.lt