"Mano nuomonė yra teigiama šiuo atveju, ypač žinant, jog tai yra gydymo būdas. Tenka pasakyti, kad turime labai griežtai atskirti gydymo būdus nuo eksperimentų ir t .t., ir nuo įvairių komercinių sumanymų. Bet kaip gydymo būdą, manau, net ir be įstatymo būtų galima taikyti, žinoma, griežtai apibrėžiant, kokios yra indikacijos ir kada tai būtų galima kompensuoti iš PSDF lėšų. Manau, kad tam net nereikia įstatymo", - trečiadienio rytą interviu "Žinių radijui" sakė ministras.
Dalis politikų Seime nusiteikę įstatymu įpareigoti valstybę pagalbinio apvaisinimo paslaugas bent iš dalies kompensuoti iš PSDF. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės manymu, ar nederėtų į įstatymą įrašyti galimybės dengti pagalbinio apvaisinimo išlaidų iš valstybės lėšų.
V. P. Andriukaitis priminė, remdamasis kaimynų lenkų patirtimi, kėlęs idėją pradėti tokią gydymo programą. Politikas teigė manąs, kad šis klausimas bus svarstomas rudenį.
"Juo labiau, kad dabar yra paskirti vyriausieji specialistai, vyriausiasis respublikos akušeris-ginekologas. Manau, kad bus mūsų diskusija ta kryptimi, ir Lenkijos patirtį galėsime čia taikyti. Žinoma, kaip minėjau, tai turi būti įteisinta kaip gydymo priemonė, kada iš tiesų yra medicininės indikacijos tokį būdą taikyti", - dėstė sveikatos apsaugos ministras.
Jis siūlė galvoti apie gydymo programą, kuri būtų paremta šiuo metu galiojančiais teisės aktais, nuostatomis. Esą tokia gydymo programa galėtų būti pradėta, neįsiveliant į filosofinius pasaulėžiūrinius religinius ginčus bei nestabdant daugelyje šalių jau seniai sėkmingai taikomų procesų.
Tarptautinėje ligų klasifikacijoje nevaisingumas įvardytas kaip liga, kurią būtina gydyti.
2001 metais įsigaliojęs Civilinis kodeksas nustato, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką bei vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės bei tėvystės klausimus turi reglamentuoti specialusis įstatymas.
Tačiau, praėjus daugiau kaip dešimčiai metų, toks teisės aktas nėra priimtas, o dirbtinio apvaisinimo atlikimas reglamentuojamas sveikatos apsaugos ministro 1999 m. įsakymu, kuris, reprodukcinei medicinai sparčiai žengiant į priekį ir keliant vis aukštesnius kokybės bei saugos reikalavimus, jau atsilieka nuo dabarties medicinos mokslo ir praktikos.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vaisingumo sutrikimų turi ir susilaukti vaikų be medikų pagalbos negali kas penkta vaisingo amžiaus pora.
Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Lietuvos statistikos departamento Namų ūkio tyrimo duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus šeimų.
Epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Ši statistika rodo, kad apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų yra nevaisingos ir negali susilaukti vaikų.
Tik mažiau nei pusė šių porų atlieka tyrimus, ketvirtadalis jų ieško specializuotos pagalbos, ir tik maždaug 2 proc. porų įveikia finansinius bei kitus apribojimus ir siekia pagalbinio apvaisinimo.