Dvidešimties savivaldybininkų grupė 10 baidarių išplaukė iš Užpalių, kur Šventoji turi daugiausia staigių posūkių. Atsiveriantys vaizdai atspindėjo tą gamtos grožį, kuris ne kartą aprašytas poetų eilėse. Aukšti, smėlėti šlaitai, turtinga ir dažnai besikeičianti augmenija ir absoliuti tyla tik su paukščių čiulbėjimu lydėjo baidarininkus jų kelyje. Orai buvo puikūs - saulėta ir nė lašo lietaus.
Pirmąją dieną žygio dalyviai įveikė neįtikėtiną - 39 kilometrų atstumą iki Mikierių gyvenvietės, įrengė stovyklavietę ant labai gerai sutvarkyto upės kranto. Anykščių miškų urėdija yra čia pasistačiusi poilsio namelius, įrengusi tualetus, sūpynes, suoliukus, vaikų žaidimo aikšteles. Vakare prie laužo savivaldybininkai kepė mėsą ir dešreles, dalijosi patirtais įspūdžiais. Dainos pritariant gitarai ir žaidimai truko iki vidurnakčio. Grupė dar labiau susidraugavo ir susibičiuliavo.
Kitą dieną baidarininkai nuplaukė 28 km iki gražaus Aukštaitijos miesto Anykščių ir kurį laisvalaikiu iš dalies aplankė. Visi džiaugėsi, kad pasiekė finišą įveikę nelengvą, bet vaizdingą trasą.
Žygis baidarėmis tapo puikia proga atitrūkti nuo kasdieninio darbo, aplankyti naujas vietas ir linksmai praleisti laiką geroje kompanijoje.
Žygio dalyviai dėkoja Vilniaus rajono savivaldybės Ūkio skyriui ir Vilniaus krašto Etnografijos muziejui už pagalbą ir paramą organizuojant žygį.
Albert Narvoiš,
žygio organizatorius