„Važiavau iš paskaitų ir sugalvojau duoti. Šiaip porą kartų esu davęs, bet nereguliariai, gal kartą per metus“, – sakė LTV Naujienų tarnybos kalbintas vaikinas.

„Tikiuosi, kad mano kraujas padės išgelbėti kam nors gyvybę, o jei man kada nors prireiktų, tikiuosi, kad ir mano gyvybę išgelbės visai nepažįstami žmonės“, – teigė kraujo duoti atėjusi moteris.

Akcijos organizatoriai sako, kad šiuo metu neatlygintini kraujo donorai ypač laukiami. Įrodyta, kad tokie donorai yra patys saugiausi ir nelinkę nuslėpti savo sveikatos būklės. Medikai tikina, kad jei nebūtų viešų akcijų, reikalingo kiekio kraujo nesurinktų.

„Net ir pasaulinė organizacija akcentuoja, kad kraujo poreikis auga dėl traumų, dėl modernėjančių medicinos technologijų, organai persodinami ir to kraujo poreikis didėja“, – sako Nacionalinio kraujo centro specialistė Jūratė Vaidelienė.

Specialistai pastebi, kad Lietuvoje žmonės dar neturi pareigos duoti kraujo. Kad ir politikai jo aukoja esą dažniausiai tik prieš rinkimus.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis LTV Naujienų tarnybai sakė, kad eidamas į Vyriausybės posėdį matė, jog žmonės duoda kraujo, tačiau pats nedavė.

„Pasižiūrėjau į laikrodį – nėra laiko, tai viena. Antra, tris sykius bandžiau duoti, bet sako, kad netinkamas kraujas“, – kalbėjo R. Palaitis.

„Nepastebėjau šitos akcijos, nes privažiavau su mašina“, – tikino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Paklaustas, ar duotų, atsakė: „Ne, kraujo aš nedalinu, nes nuo vaiksystės turiu psichologinį barjerą, bet esu užsiregistravęs kaip organų donoras“, – teigė G. Steponavičius.

„Aš nemačiau [akcijos], pro kitą pusę atvažiavau. Man atrodo, sulaukus tam tikro amžiaus kraujas nebeimamas“, – sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Kraujo centro duomenimis, 37 proc. visų neatlygintinai duodančiųjų kraujo yra jaunimas nuo 18 iki 25 metų.

www.lrt.lt