Žemės šešėlin patekusią pilnatį raudona spalva nudažo Saulės raudonieji spinduliai, kuriuos užlenkia Žemės atmosfera ir jie pasiekia Mėnulio paviršių. Mėnulio spalvai įtakos turi Žemės atmosferos sudėtis. Užtemęs Mėnulis itin tamsiai ir kraupiai atrodo tada, kai Žemės atmosferoje gausu dulkių. Taip buvo 1992 ir 1993 m., kai Žemę juosė Pinatubo ugnikalnio Filipinuose išmestų dulkių debesys. Kai Žemės atmosfera švari, užtemęs Mėnulis nusidažo švelniu raudoniu.

Mėnulyje esantys astronautai tuo metu, kai Žemės gyventojai stebėtų Mėnulio užtemimą, galėtų mėgautis Saulės užtemimu. Tačiau, skirtingai nei Žemėje, Saulės užtemimo metu Mėnulyje aplinkos sąlygos stipriai pasikeičia. Mėnuliui slenkant į šešėlį, jo paviršius per kelias minutes atšąla net pora šimtų laipsnių, o užtemimui pasibaigus taip pat sparčiai įkaista.

Dažniausiai per metus įvyksta po du Saulės ir Mėnulio užtemimus, nors per metus gali įvykti net 5 Saulės užtemimai, o Mėnulio daugiausia tik 3. Kai kuriais metais Mėnulis neužtemsta nė karto. Tačiau Mėnulio užtemimus galima stebėti daug didesnėje teritorijoje nei Saulės. Todėl toje pačioje vietoje visas Mėnulio užtemimas gali būti stebimas vidutiniškai kas keletą metų, o Saulės – kas keliasdešimt ar net kelis šimtus metų.

Išties Mėnulio užtemimas buvo ir yra gana įprastas reiškinys, todėl žmonijos istorijos eigą tamsus Mėnulis pakreipdavo rečiau nei Saulės užtemimai. Yra žinoma, kad 1504 m. kovo 1 d. Kolumbui pavyko pasipildyti atsargas Jamaikoje pagrasinus vietiniams indėnams, kad naktį iš jų atims Mėnulį. Anot padavimų, Bizantijos sostinė Konstantinopolis turėjo kristi tik tada, kai Mėnulis duos ženklą. Nelaimei, itin tamsus (manoma, dėl vulkano išsiveržimo išmestų dulkių) užtemimas įvyko likus savaitei iki osmanams užgrobiant Rytų Romos imperijos širdį.

Nuo Mėnulio lašantis kraujas padeda ir istorikams datuoti įvykius, jeigu metraščiuose būna paminėtas Mėnulio užtemimas. Radus šaltiniuose informaciją, kad Judėjos karalius Erodas mirė po Mėnulio užtemimo, buvo bandyta patikslinti Kristaus gimimo metus. Maža to, remiantis pranašystės nuoroda, kad prisikėlimo metu Mėnulis bus kruvinas, spėjama galima Kristaus prisikėlimo data – 33 m. balandžio 3 d.

Gamta nesupranta, žmonės bijo

Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka tikino, kad reti ir senovės lietuviams nesuprantami dangaus reiškiniai dažniausiai būdavo vertinami neigiamai.

„Bendros tautinės tradicijos, kaip reaguoti į Saulės ar Mėnulio užtemimus, Lietuvoje tikrai nėra. Galbūt tai susiję su tuo, kad mūsų žmonės niekada nebuvo labai prietaringi“, – pasakojo etnologas.

Pasak L. Klimkos, labiausiai žmonėms anksčiau nepatikdavo ne užtemimai, o kometos. Jų uodega primindavo kardą danguje, todėl buvo tikima, kad pamačius kometą netrukus užgrius priešų armijos.

„Yra net daina, kurioje dainuojama, kad Mėnulį perkirto perkūnas kardu. Tas kardas – tai kometos uodega“, – tikino mokslininkas.

Apskritai lietuviams, kaip ir kitoms tautoms, užtemimai keldavo siaubą. Tikėta, kad Saulės užtemimo metu privalu būti namuose, melstis, prašyti Dievo, jog atleistų nuodėmes, nutolintų nelaimes.

Būdami namuose, žmonės užverdavo langines, uždangstydavo langus. Kartais uždegdavo žvakes, smilkydavo. Jei spėdavo, gyvulius suvarydavo ir uždarydavo tvartuose, mat bijojo, kad šie gali susirgti, apakti.

Veikia psichiką?

Klimatologė Audronė Galvonaitė tikino, kad patikimų tyrimų, kaip Mėnulio fazės ar užtemimai bei panašūs reiškiniai veikia žmones ir gamtą, beveik nėra. Todėl pasakyti, kokią tiksliai įtaką daro šie reiškiniai, labai sunku.

„Faktas tas, kad per pilnatį visada padaugėja psichologiškai jautresnių skambučių. Žurnalistų taip pat. Šitai būtinai paminėkite“, – juokėsi klimatologė.

Aplinkos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius taip pat tvirtino, kad pasakyti, kaip Mėnulio užtemimai veikia gyvąją gamtą, sunku.

„Atsimenu, kad tėvai pasakojo, kai 1957 metais buvo visiškas Saulės užtemimas, kuris truko keletą minučių. Tuomet visi kiemo paukščiai ir gyvuliai nutilo. Kai saulė vėl pasirodė, buvo panašu, kad visi pabunda po nakties – vištos rąžėsi, gaidys giedojo“, – prisiminė specialistas.