Vizito metu Žmogaus teisių biuro darbuotojai bendravo su ligoninės direktoriumi, medicinos personalu bei pacientais, vertino darbuotojų veiksmus pacientus laikant intensyvaus stebėjimo palatose, pagal medicininės dokumentacijos įrašus analizavo šių apribojimų taikymo priežastis bei aiškinosi, kas priima sprendimą taikyti apribojimus.
Pagal ligoninėje taikomą praktiką, į intensyvaus stebėjimo palatas perkeliami pacientai, kuriems dėl kokių nors priežasčių paūmėja psichikos liga, sutrinka jų elgesys, pakinta aplinkos vertinimas ir (ar) atsiranda naujų klinikinių simptomų. Perkeliant į intensyvaus stebėjimo palatą suvaržomos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatytos paciento teisės bendrauti su kitais asmenimis bei su kitais pacientais, naudotis telefonu, susitikti su lankytojais, skaityti, sportuoti.
Tikrinant intensyvaus stebėjimo palatas atkreiptas dėmesys į tai, kad ligoninės administracija yra tinkamai organizavusi personalo, atsakingo už į intensyvaus stebėjimo palatas perkeltus ligonius, organizacinį darbą, taip iš esmės apsaugodama tokių ligonių teises. Taip pat pastebėta, jog intensyvaus stebėjimo palatos yra vizualiai tvarkingos, šviesios ir erdvios, o jose esantis inventorius - pakankamai naujas ir nesugadintas.
Žmogaus teisių biuro darbuotojams pasikalbėjus su intensyvaus stebėjimo palatose tuo metu buvusiais pacientais, daugelis teigiamai atsiliepė apie ligoninės personalo darbą, sąlygas, kokiomis jie tuo metu buvo laikomi, bei savo teises, kurios, pasak jų, nėra pažeidžiamos, ir pripažino suvokią, dėl kokių priežasčių yra perkelti į specialias palatas. Tačiau pastebėta ir laikymo intensyvaus stebėjimo palatose tvarkos trūkumų. Nustatyta, kad kai kurie pacientai šiose palatose, t. y. pirmiau nurodytų teisų apribojimo sąlygomis, buvo laikomi mėnesį arba ilgiau, į medicinos dokumentus buvo įtraukti ne visi konkretaus ligonio apgyvendinimo intensyvaus stebėjimo palatoje atvejai arba tai aprašyta neišsamiai (pavyzdžiui, nebuvo įrašų apie apribojimo priemonių taikymo pradžią arba pabaigą). Kai kuriais atvejais nebuvo aišku, ar sprendimą dėl pacientų perkėlimo į intensyvaus stebėjimo palatą priėmė gydytojas psichiatras, ar tinkamai buvo stebimas taikytų apribojimo priemonių poveikis, t. y. ar tikslinga tęsti paciento stebėjimą.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas dr. Augustinas Normantas pažymi, kad, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, apribojimai pacientams turėtų būti taikomi tik gydytojo sprendimu ir tik ribotą laiką, o šių priemonių taikymo būtinumas turi būti reguliariai vertinamas. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuras užtikrina Seimo kontrolierių funkcijas viešinant ir ginant žmogaus teises ir laisves, atliekant šių teisių padėties stebėseną ir analizę, siekiant atstatyti pažeistas žmogaus teises ir neleidžiant atsirasti naujiems jų pažeidimams, taip pat sprendžiant žmogaus teisių sklaidos, švietimo, stebėsenos, bendradarbiavimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu ir kitus nacionalinei žmogaus teisių institucijai bei nacionalinei prevencijos institucijai priskirtinus klausimus.
