Simboliška, tačiau šiemet minimas ir didžiausio atradimo kraujo donorystės istorijoje 110 metų jubiliejus – 1901-aisiais austrų gydytojas, chemikas ir imunologas Karlas Landsteineris atrado skirtingas žmogaus kraujo grupes ir atvėrė kelius sėkmingam kraujo perpylimui.
K. Landsteinerio nuopelnai kraujo donorystei ir hematologijos mokslui didžiuliai, todėl 1930 m. už kraujo grupių atradimą jam įteikta Nobelio premija. Šiandien milijonai žmonių pasaulyje, kuriems sėkmingai buvo perpiltas donorų kraujas, didžiam mokslininkui turi būti dėkingi už išgelbėtas gyvybes. Drąsiai galima teigti, kad šis atradimas lėmė pažangą visose su kraujo tyrinėjimais susijusiose srityse.
Kad būtų pagerbtas iškilusis K. Landsteineris, nuo 2005 m. mokslininko gimtadienis – birželio 14 d. – visame pasaulyje minima kaip Pasaulinė kraujo donorų diena.
Kasmet visame pasaulyje organizuojami Pasaulinės kraujo donorų dienos minėjimai, kurie koordinuojami Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos, Tarptautinės kraujo perpylimo draugijos ir Tarptautinės kraujo donorų organizacijų federacijos.
Kiekvienais metais vis daugiau šalių organizuoja Pasaulinės kraujo donorų dienos renginius. Pasaulinės kraujo donorų dienos minėjimo tikslas – saugios ir savanoriškos kraujo donorystės ir saugių kraujo komponentų gamybos plėtra visame pasaulyje. Šią dieną siekiama padėkoti kraujo donorams, donorystės savanoriams ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Konstatuojama, kad kiekvienais metais didėja ne tik donacijų ir donorų, bet ir pacientų skaičius, kuriems būtinas gydymas komponentais ir preparatais, pagamintais iš donorų kraujo. Todėl svarbu, jog būtų visiškai patenkintas donorų kraujo poreikis.
Siekiama atkreipti dėmesį, kad visose pasaulio šalyse būtų įtvirtinta savanoriška ir neatlygintina kraujo donorystė, kuri visiškai patenkintų kiekvienos šalies nacionalinį kraujo ir jo komponentų poreikį. Be to, rekomenduojama priimti sprendimus, kurie kraujo donorystei paskatintų kuo daugiau jaunų žmonių, o vykdant nacionalines aprūpinimo krauju programas, siekti padidinti reguliariai ir savanoriškai kraują aukojančių donorų skaičių ir visiškai panaikinti kraujo donorystę už finansinį ar jam prilygintą atlygį. Tuo trokštama sutelkti stabilų kraujo donorų kontingentą, kuris visiškai patenkintų saugių kraujo ir jo komponentų poreikį esant tiek įprastoms, tiek ypatingoms situacijoms.
Pasaulinė kraujo donoro diena solidariai minima ir Lietuvoje, kurioje pasitelkus donorystės savanorius įvairius renginius organizuoja kraujo donorystės įstaigos ir kraujo donorystę propaguojančios visuomeninės organizacijos.
Šiais metais taip pat sukanka 70 metų kai Lietuvoje buvo organizuota kraujo tarnyba – 1941 m. vasario pabaigoje Lietuvoje įkurta Kauno kraujo transfuzijos stotis – pirmoji Baltijos regione.

Kraujo donorystė – visuomenės solidarumo atspindys

Donorystė – tai ir visuomenės solidarumo, ir brandos atspindys, kai kiekvienas jos narys jaučia didelę socialinę atsakomybę už kitus visuomenės narius.
Jei trūksta donorų, gydymo įstaigos pacientams negali suteikti būtinos pagalbos ar gydymo. Donorų kraujas – nepakeičiamas ir galingas ginklas medikų rankose. Lietuvoje jis kasmet iš ligos patalo padeda pakilti kelioms dešimtims tūkstančių ligonių ir tūkstančiams žmonių išgelbėja gyvybes.
Daugelyje šalių įvyko didelių permainų, kai jos perėjo prie neatlygintinos kraujo donorystės. Pripažinta, kad saugiausi yra nuolatiniai kraujo donorai. Per kraują perduodamų infekcinių ligų skaičius tarp donorų, kaskart duodant kraujo, mažėja.
Įrodyta, kad labai svarbus saugaus kraujo šaltinis yra neatlygintinai kraujo duodantys donorai, kuriuos būtina motyvuoti ir išsaugoti donorų gretose. Tarp atlygintinai kraujo duodančių donorų labiau paplitusios per kraują perduodamos infekcijos, pavyzdžiui, ŽIV, sifilis, hepatitai B ir C.
Daug kas nežino, kad Lietuvoje vienam iš septynių į ligoninę patekusių žmonių būtina perpilti kraują, kad daugiau nei 50 proc. pacientų kraujo perpylimas yra skubus ir tik donoro duotas kraujas išgelbėja gyvybę.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 70 asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Jose pacientams suteikiamos 137 paslaugos, kurių metu naudojami komponentai ir preparatai iš donorų kraujo.
Kraujo donorystė yra globalus reiškinys. Kiekvienais metais pasaulyje atliekama daugiau nei 90 mln. kraujo donacijų, ir taip daugybei žmonių suteikiama būtina pagalba. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet per gimdymą miršta net 125 000 kraujo donorų pagalbos nesulaukusių gimdyvių. Tai labai tragiška statistika: šimtų tūkstančių moterų, kurios galėjo patirti motinystės džiaugsmą, gyvybė užgęsta, šimtai tūkstančių vaikų kasmet tampa našlaičiais!
Siekiant užtikrinti gydymo įstaigų poreikį, būtina, kad kraujo donorais būtų bent 5 proc. visuomenės narių. Lietuvoje kraujo donorų yra 2,75 proc.

Donorystė – gyvybės viltis

Nacionalinė donorų asociacija pasitinka Pasaulinės kraujo donorų dienos minėjimą pristatydama visuomenei leidinį „Donorystė – gyvybės viltis“. Leidinio tikslas – perduoti skaitytojui pagrindines žinias apie donorystę, ypač kraujo donorystę.
Nors mūsų šalyje domėjimasis donoryste nuolat didėja ir vis daugiau socialiai atsakingų žmonių dalyvauja kilnioje donorystės veikloje, Lietuvoje iki šiol nebuvo jokio išsamaus leidinio, kuris populiariai papasakotų apie šį reiškinį. Nacionalinė donorų asociacija, paskatinta pažangios užsienio šalių patirties, ėmėsi iniciatyvos ir nusprendė bent iš dalies patenkinti didėjantį informacijos apie donorystę poreikį.
Knygoje pateikiama informacija apie kraujo donorystės istoriją, kraujo sandarą ir funkcijomis, imunitetą, kraujo grupių sistemas. Taip pat supažindinama su kraujo donorų organizavimu, kraujo davimo procesu, tyrimus, kraujo komponentų gamyba ir jų panaudojimu. Pateikiama informacija apie kaulų čiulpų, organų ir kitų žmogaus audinių donorystę. Leidinyje akcentuojama savanoriškos, anoniminės ir neatlygintinos kraujo donorystės svarba.
Leidinys skirtas donorystės organizatoriams, visuomenės sveikatos specialistams, pedagogams, donorystės savanoriams.
Pasak ilgamečio FIODS prezidento Nielso Mikkelseno, džiugu jog Lietuva yra trečioji Europos šalis po Danijos ir Portugalijos, kurioje donorystės propaguotojai išleido tokios apimties leidinį apie donorystę.
Šį knyga nebūtų išleista be daugelio žmonių geranoriškos paramos, Tarptautinės kraujo donorų organizacijų federacijos (FIODS / IFBDO) ir Danijos kraujo donorystės propaguotojų pagalbos. Knygos išleidimą rėmė LR Sveikatos apsaugos ministerija ir kiti donorystei neabejingi rėmėjai: Kraujo donorystės centras, Kauno krašto donorų draugija ir kt.
Daug donorystės savanorių be jokio atlygio prisidėjo įgyvendinant šį projektą ir nusipelnė nuoširdžios padėkos. Nuoširdžiai tikimės, kad šis leidinys prisidės prie donorystės idėjų sklaidos ir paskatins kilniai donorystės veiklai.

Nacionalinė donorų asociacija