„Lenkija priklauso pigesnių valstybių grupei. (...) Mes nesame prie blogiausių valstybių, bet ir nesame prie geriausių kainos prieinamumo prasme. Mums yra kur tobulėti, bet nėra situacija, nors kartais taip pateikiama, beviltiška“, - sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
Pasak viceministro, Lietuvoje vaistų kainos aukštesnės nei Lenkijoje, nes mūsų rinka maža.
„Kai kuriems gamintojams Lenkija yra žymiai įdomesnė rinka, ir mes net iš dalies neturime tokių vaistų pavadinimų, kurie yra ir Lenkijoje, ir ateina ir užpildo visus formalumus, bet turime stengtis eiti tuo pačiu keliu. Padaryta nemažai: turime su Lenkija susitarimą apie galimybę įdėti informacinius vaistų lapelius ir lenkų, ir lietuvių kalbomis. Tikimės, kad leis pašvelninti situaciją kainų skirtumuose“, - sakė V. Gavrilovas.
Tačiau, kaip pastebi Valstybinės ligonių kasos (VLK) pacientai vaistams ir Lietuvoje galėtų išleisti mažiau, jei aktyviau naudotųsi galimybe rinktis pigesnę alternatyvą.
VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė pastebėjo, kad pacientų elgesys renkantis vaistus keičiasi sunkiai, nors pacientai yra gana gerai informuoti ir žino, kas tai yra veiklioji medžiaga, ir tai, „kad gydo ne pakuotė“.
VLK užsakymu atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad ne visada pacientai vaistinėse sulaukiama informacijos apie galimas alternatyvas - apie 24 proc. apklaustųjų sakė niekada negavę monitoriuose informacijos apie alternyvias pasirinkimo galimybes.
„Klausiant, ar vaistinėse jiems yra pasiūloma pasirinkti vaistą turintį pigiausią priemoką, 26 proc. - pasakė, kad visuomet yra pasiūloma, 57 proc. nurodė, kad pasiūloma kartais, bet, deja, yra ne viena dešimtis procentų atvejų, kai tokio pasiūlymo pacientas nesulaukia“, - sakė N. Bernotienė.
VLK direktoriaus pavaduotoja darė prielaidą, kad vaistinės neinformavo apie galimus pigesnius variantus, nes joms tai ne visada naudinga daryti.
„Matyt, priežastis galėtų būti ta, kuri verstų mus galvoti, kaip paskatinti vaistines išduoti pigiausią. Kitą vertus, buvo galvojama ir apie griežtesnę vaistinių kontrolę, ir apie galimybę įteisinti slapto pirkėjo tyrimą. Nes šiuo atveju, suprantama, kad, jeigu ruošiasi tikrinti, pavyzdžiui, Valstybinė kainų kontrolės tarnyba, ji praneša, kad "štai mes ateisime ir jus patikrinsime", o tada vaistinės tikrinimui pasiruošia“, - sakė N. Bernotienė.
Pasak jos, tiriant skundus, kai nepateikiama informacija, vaistinės paprastai atsako, kad jos turėjo techninių kliūčių.
„Būtų labai naudinga, jeigu pacientas žinodamas, kad jam turi monitoriuje rodyti informaciją, visais atvejais tokios informacijos paprašytų“, - sakė N. Bernotienė.
VLK duomenimis, pernai pacientai už priemokas sumokėjo 53,8 mln. eurų, iš jų už kardiologinius vaistus - 38 mln. eurų.
„Kardiologinių vaistų grupėje pacientai galėjo sutaupyti 22 mln. eurų. Ir užuot išleidę 46 eurus priemokoms kardiologinių vaistų per metus, jie galėjo išleisti 15 eurų“, - sakė N. Bernotienė.
Lietuvoje į naują, pirmadienį įsigaliojantį, kompensuojamų vaistų kainyną įtrauktas naujas 81 preparatas, tarp jų - vaistai su naujomis veikliosiomis medžiagomis, skirtomis gydyti išsėtinę sklerozę, idiopatinę plaučių fibrozę, raudonąją vilkligę, Žmogaus imunodeficito virusą, lėtinę tromboembolinę plaučių hipertenziją bei idiopatinę dilgėlinę.
Iš viso kainyną sudarys 2137 vaistiniai preparatai. Už 56 vaistus, kai jie kompensuojami 100 proc., pacientai nemokės jokios priemokos.
Atsižvelgiant į naująją Bazinių kainų skaičiavimo tvarką ir gamintojams pritaikius nuolaidas, be priemokos arba su simboline 0,1 euro priemoka kainyne yra daugiau nei 430 vaistų.
Nuspręsta į kainyną neįrašyti seniai rinkoje esančių brangių vaistų, jei jie yra 40 proc. brangesni už pigiausius analogiškus vaistinius preparatus. Išlaidos seniesiems vaistams sumažėjo 11 mln. eurų.
„Įrašyta šiek daugiau vaistų nei išbraukta. Tas išbraukimas yra natūralus procesas, kai kuriais atvejais tiesiog gamintojai keičia vaistus, pakuotes, pavadinimus, galiausiai, gamintojai susijungia. Pacientams galimybė išlieka pasirinkti bent iš trijų variantų“, - sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmaekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis.
Bendra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų suma vaistams kompensuoti auga. 2016 m. tam numatyta 217 mln. eurų, o 2015 m. panaudota 212 mln. eurų.
Pasak Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus pavaduotojos, kompensuojamus vaistus vartoja 1,2 mln., tai yra 40 proc. visų gyventojų.
„Net 64 proc. vartojančių kompensuojamus vaistus vartoja kardiologinius vaistus. Lyginant išvadas pagal ligas tai pirmosios vietos - daugiausiai išleidžiama kompensuoti vaistams, skirtiems hipetenzinei ligai gydyti - tai yra 33 mln. eurų, antroje vietoje - antro tipo cukrinio diabetui gydyti - 19 mln. eurų. Augo išlaidos su kompensuojamaisiais vaistais išsėtinei sklerozei, hepatitui C, tai susiję su šioms ligoms gydyti prieš tai buvusiais metais įtrauktais naujais vaistais“, - sakė N. Bernotienė.
