Botulizmas - pavojinga liga, kuriai būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis (iki tol buvusių sveikų žmonių). Dažniausiai užsikrečiama toksinui patekus į žmogaus organizmą su maistu.
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-36 valandų suvalgius maisto, kuriame yra botulotoksino. Slaptasis ligos periodas gali tęstis nuo 2 valandų iki 8 dienų.
Pradiniai ligos simptomai: pykinimas, žarnyno spazmai, viduriavimas, kartais – karščiavimas. Ankstyvi neurologiniai simptomai: sutrikęs regėjimas, dvejinimasis, ptozė (viršutinio voko užkritimas), akies raumenų paralyžius, kalbos, rijimo sutrikimai. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Nesuteikus pagalbos, ligonis gali mirti. Panašūs simptomai paprastai pasireiškia visiems valgiusiems tą patį maistą.
Clostridium botulinum - tai anaerobinė, sporas sudaranti gram teigiama lazdelė. Bakterijų ir jų sporų randama dirvožemyje, vandens nuosėdose, net žuvyse. Cl. botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Jos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Patekusios į nepalankias bakterijoms sąlygas, jos virsta sporomis, kurių randama dirvožemyje. Jomis gali būti užteršti grybai, daržovės, netgi medus. Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Virimo temperatūrą (100º C) jos gali išlaikyti 5 valandas. Maiste, kuris laikomas 15-20 laipsnių temperatūroje, bedeguonėje aplinkoje, kai nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti nuodą. Toksinas jautrus karščiui, o nukenksminamas 85ºC temperatūroje per 10 minučių, virinant - per kelias minutes.
Epidemiologinio tyrimo duomenimis, dažniausiai apsinuodijama botulotoksinu žiemą ir pavasarį, kadangi rudenį konservuotų grybų indeliuose, išlaikytuose iki pavasario, gali būti pasigaminęs didelis toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų.
Šiųmetė lietinga vasara užaugino gausų grybų derlių. Norėdami juos išsaugoti ilgesniam laikui, konservuojame ar džioviname. Tačiau pasirinkus netinkamą konservavimo būdą, grybų indelyje gali pasigaminti ir sveikatai pavojingas, net mirtinas nuodas.
Saugiam grybų paruošimui Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai pataria:
kruopščiai išvalyti ir išplauti grybus;
pasirinkti saugų grybų konservavimo būdą – sūdymą, rauginimą;
konservavimui naudoti pakankamai rūgšties bei druskos;
neuždaryti aklinai (hermetiškai) grybų konservų indelių;
konservuotus grybus laikyti aprišus medvilnine skepetaite arba popieriumi ne aukštesnėje nei +10 laipsnių temperatūroje.
Parengė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė
