Maisto priedai – kas tai?
„Maisto priedai – tai medžiagos, kurios pačios savaime nėra maistas ar sudėtinės jo dalys. Maistiniai kvapai ar dažikliai yra sąmoningai dedami į maistą technologinio proceso metu, siekiant suteikti jam pageidaujamų juslinių ar kitų technologinių savybių – pavyzdžiui, pagerinti ar paryškinti produkto spalvą,“ – sako L. Viniarskaitė.
Maistiniai dažikliai – iš gamtos
Turbūt daugelis nežino, kad nemaža dalis maistinių dažiklių, kuriais nuspalvinami įvairūs produktai, yra randami gamtoje. Ypač jeigu jie įvardinami kaip įvairūs „E“. „Šiandien vartotojai kur kas labiau sąmoningi nei prie kelis dešimtmečius, tačiau natūralumo paieškos lėmė ir tai, kad pastaruoju metu baiminamės daugybės maisto priedų. Net jei ir žymimi „E“ raide, maisto priedai ne visuomet yra sintetiniai ar kenkia sveikatai. Gamtoje taip pat sutinkama daug maisto priedų, kurie sėkmingai naudojami maisto pramonėje,“ – sako L. Viniarskaitė.
Pavyzdžiui, žalią spalvą maistui suteikia natūralus augalinis chlorofilas. Būtent ši medžiaga nudažo augalų lapus skaisčiai žalia spalva, be to, jos gausu ir žalios spalvos vaisiuosiuose bei daržovėse. Kai chlorofilas naudojamas kaip maistinis dažiklis, jis žymimas kodu E 140. Geltoną ir oranžinę spalvas maistui suteikia vadinamieji karotinoidai – tai natūralūs ir labiausiai gamtoje paplitę maistiniai dažikliai, pramonėje žymimi kaip E 160. Jų gausu oranžinės spalvos daržovėse, tokiose kaip morkos.
Tuo tarpu tamsioms spalvoms išgauti maisto produktų ir gėrimų gamintojai naudoja visiems gerai pažįstamą karamelę, kuri žymima kaip E 150. Ji ypatinga tuo, kad yra net kelių skirtingų atspalvių, todėl prie E 150 pridėta raidė a, b, c ar d nurodo karamelės tamsumą – a auksinio atspalvio, d – itin tamsaus juodojo šokolado. Natūralų karamelės dažiklį neretai naudoja alaus gamintojai, tamsiausia jo rūšis suteikia spalvą ir „Coca-Cola“ gėrimui. O štai rožinę spalvą ledams ar jogurtams suteikia ne tik braškės, bet ir paprastieji burokėliai (dažiklis – burokėlių raudonasis). Pastarieji produktų sudėtyje žymimi kaip E 162.
Natūralus vs. sintetinis
Natūralūs maisto dažikliai yra organinės kilmės, dažniausiai išgaunami iš augalų, vaisių ar daržovių. Pavyzdžiui, karamelė yra išgaunama iš cukranendrių cukraus. Kaitinamas aukštoje temperatūroje jis įgauna rudą atspalvį. „Deja, ne visos spalvos yra sutinkamos gamtoje, todėl tokiems atspalviams kaip ryškiai žydra ar tamsiai mėlyna išgauti yra naudojami sintetiniai dažikliai. Dažniausiai jie naudojami nuspalvinti įvairius saldainius, kramtomąją gumą - tokius produktus, kuriuos labiausiai mėgsta vaikai. Jų ryškios spalvos ypač traukia vaikų akį,“ – sako gydytoja.
Dėl atsparumo išorinėms sąlygoms, tokioms, kaip drėgmė ar temperatūrų skirtumai, sintetiniais dažikliais gali būti spalvinami ledai, fermentinio sūrio gaminiai. Natūralūs maisto dažikliai nėra tokie atsparūs išorinėms sąlygoms, tačiau juos galima vartoti didesniais kiekiais, jie saugūs vaikams, todėl jų naudojimui netaikomi tokie griežti apribojimai. Kita vertus, dalis maisto produktų iš viso negali būti dažomi jokiais dažais. Tai – pagrindiniai pieno produktai, dauguma mėsos gaminių, prieskoninės žolelės ir daržovės, druska, kava ir arbata, aliejus, džiovinti vaisiai ir pan.
„Raidė “E” žymi maisto priedus leidžiamus naudoti Europos Sąjungoje. „E“ numeriai suteikiami tiek sintetiniams, tiek natūraliems dažikliams. Gamintojų, kurių produktuose yra tik natūralūs dažikliai, dažniausiai reikalaujama nurodyti tik tai, kad yra maisto dažiklių, o produktų, kuriuose naudojami ir sintetiniai dažikliai, etiketėse turi būti nurodomi ir dažiklių pavadinimai, ir „E“ raide žymimi numeriai,“ – sako Lina Viniarskaitė ir priduria, kad nereikėtų pamiršti, kad sveikiausias maistas yra natūralus.
