Kokios ligos tyko

Vasarą ežerai ir upės tampa mėgstamiausiomis poilsio vietomis. Tačiau reikia nepamiršti, kad gamtoje nėra tinkamų sąlygų maistui laikyti, todėl didėja virškinamojo trakto ligų, kurios išsivysto užvalgius senų, pasibaigusio tinkamumo vartoti, netinkamai laikytų ir greitai gendančių maisto produktų, tikimybė. Taigi su maistu į mūsų organizmą gali patekti įvairiausių bakterijų – streptokokų, stafilokokų, salmonelių ir įvairiausių kitų. Be to, per užterštą vandenį, maistą, neplautas rankas gali plisti ir sunkesnės ligos – vidurių šiltinė, hepatitas A, cholera, bruceliozė, kitos.

Taigi, vykdami į gamtą, turėtumėte su savimi vežtis pakankamą kiekį geriamojo vandens. O, dėdami produktus į krepšius, turėtume pagalvoti, kad karštyje produktai genda greičiau ir gali tapti netinkami, nors jų etiketėje išspausdinta tinkamumo vartoti data dar nebus pasibaigusi. Todėl vertėtų pasirūpinti ilgai negendančiais produktais ir laikytis higienos: plauti rankas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad vaisius ir daržoves (iš savo sodo taip pat) reikia gerai nuplauti po tekančiu vandeniu.

Tinkamai laikyti ir gerai paruošti

Atidžiai produktus išsirinkę, ne mažiau dėmesio turėtume skirti ir jų laikymui. Kaip žinoma, mėsa turi būti laikoma 4–7 ºC temperatūroje. Tam galėtų pasitarnauti automobiliniai šaldytuvai.

Iš tiesų, vasarą daugeliui šašlykas tampa pagrindiniu produktu, ypač savaitgaliais, kai visi traukia prie vandens, dėl to jis net vadinamas „nacionaliniu lietuvišku patiekalu“. Gydytoja perspėja, kad svarbu ne tik įsigyti šviežios mėsos, tinkamai ją laikyti, bet ir gerai ją paruošti.

Kaip minėta, didžiausias sveikatai pavojingas patogeninių mikroorganizmų kiekis patenka su maistu, o pagrindiniai salmoneliozės rizikos veiksniai – nepakankamai apdorota paukštiena, žali kiaušiniai. Be to, salmonelių šaltiniu gali tapti ir įvairios gyvūnų fekalijomis užterštos daržovės, nepasterizuotas, nevirintas pienas, tačiau, termiškai apdorojant, salmonelės žūsta. Taigi vasarą ypatingą dėmesį reikia skirti produktų terminiam apdorojimui – tik visiškai išvirusi mėsa ir jokių kepsnių su krauju, jokių žalių, skystai virtų ar keptų kiaušinių, silpnai keptos žuvies.

Jei praėjus valandai kitai po valgio kankina pilnumo, sotumo jausmas, pradeda svaigti galva, pykina – tai apsinuodijimo maistu požymiai. Vėliau ligonis gali pradėti vemti, viduriuoti.

Neprarasti saiko

Tačiau ir tinkamai paruoštas maistas gali tapti negalavimų priežastimi, nes, kai jis paruoštas itin skaniai, gresia kita – persivalgymo – bėda, o vasarą tai ne mažiau aktualu negu per didžiąsias metų šventes. Dietologai visuomet rekomenduoja nepersivalgyti, tačiau vasarą šis patarimas tampa dar aktualesnis, nes karštą dieną riebus, sotus, aštrus maistas dar sunkiau virškinamas ir gali sukelti virškinamojo trakto problemų. Ir vėl sveikatos sutrikimai – žmonės skundžiasi virškinimo sunkumais, kankina pilnumo, sotumo, tempimo jausmas, skauda galvą ir kt.

Ko neimti į kelionę?

Visų pirma, jau minėtų greitai gendančių produktų, – pieno ir jo gaminių, karštai rūkytų mėsos, žuvies gaminių, kremais pagardintu pyragaičių ir tortų. Taip pat į iškylą nereikėtų imti įvairiausių riebių padažų. Karštą vasaros dieną turėtume vengti ir sūrių maisto produktų.

Taip pat nerekomenduojama gerti saldžių, su įvairiais dirbtiniais saldikliais gėrimų, nes jie turi daug kalorijų, o ir troškulio ne tik nenumalšina, bet dar padidina. Nerekomenduojami ir alkoholiniai gėrimai. Stipri kava skatina vandens pasišalinimą iš organizmo, tad, pasimėgavus kavos puodeliu, reikia nepamiršti papildomai išgerti stiklinę vandens.

Ką rinktis?

Vietoje karšto rūkymo mėsos dietologė rekomenduoja pasirinkti aukštos kokybės šalto rūkymo, džiovintus mėsos gaminius. Vietoje kreminių pyragų ir riebių sausainių – džiovintų vaisių, riešutų, sausainių be įdarų, riestainių, džiūvėsėlių. Labai tinka daug skaidulų turintis maistas – įvairios duonelės su kviečių sėlenomis, pusrytainiai ir pan., nes visi žinome, kad grūdiniai produktai yra sveikos mitybos pagrindas.

Vasara – toks metas, kada turime daugiau galimybių maitintis sveikiau, t.y. valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Tai ir pataria dietologė: „Rekomenduojama valgyti daugiau skystų ar lengvai pasisavinamų produktų, vaisių ir daržovių, t.y. nekaloringą, lengvai virškinamą maistą. Tiktų šaltibarščiai, įvairios salotos, pagardintos ne majonezu ar grietine, o aliejumi. Apskritai maistas turėtų būti ne keptas riebaluose, o pvz., ruoštas ant grotelių.“

Ilgesnį laiką būnant saulėje ar karštyje, būtina vartoti pakankamai gerti, ypač mineralinio vandens, nes prakaituodamas žmogus netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Per dieną rekomenduojama išgerti ne mažiau nei 8 stiklines, na, o jei diena labai karšta, reikia dar daugiau. Tinka tiek gazuotas, tiek negazuotas vanduo. Tik reikia nepamiršti, kad gazuotas vanduo nerekomenduojamas žmonėms, kurių rūgštingumas padidėjęs. Kiti vasarą rekomenduojami gėrimai – nestipri nesaldinta arbata, natūrali gira. Gerai atgaivina ir natūralus liesas kefyras, pasukos.

Atidžiai rinktis ir kavines

Be abejo, labai atidžiai reikėtų rinktis ir kavines. Greitas maistas, mėsainiai, dešrainiai apskritai nėra sveika, o ypač jų nepatartina valgyti vasarą ir pirkti pakelės kioskuose ar kitose lauko prekyvietėse, jeigu nesate tikri, kad produktų laikymo sąlygos tinkamos. Kita vertus, ir veikiantys šaldytuvai ne visada gali susidoroti su dideliu karščiu lauke. Taigi atbaidyti nuo dešrainių iš kioskų turėtų mintis, kad jiems kone visą dieną teko išbūti saulėje.

Maitinimosi vasarą pagrindai:


• Išlaikyti sveikos mitybos principus, t.y. svarbiausia valgyti bent 3 kartus per dieną ir įvairų maistą.
• Vakarienę valgyti likus 3–4 val. iki miego. O jeigu vis dėlto alkio priepuolis neleidžia užmigti, galima išgerti stiklinę kefyro, pasukų, suvalgyti vaisių ar keletą uogų.
• Maistas turi būti lengvas, nekaloringas, neriebus, gaivus.
• Gerti ne mažiau nei 8 stiklines per dieną.

****
Kokią mėsą tinka kepti ant atviros ugnies?

Pasirodo, ne visus mėsos gaminius patariama kepti ant atviros liepsnos, pvz., tam netinka rūkyti mėsos produktai, kuriuos ruošiant buvo naudojama natrio nitrito druska (maisto priedas E250), nes tada susidaro kancerogeniniai junginiai. Lietuvos įstatymai įpareigoja, kad ant produktų, kuriuos galima kepti ant atviros ugnies, būtų specialūs apie tai bylojantys užrašai. Mėsos gaminiai, kurių sudėtyje nėra natrio nitrito, būna pilkos, balkšvos spalvos, jų etiketėje nurodoma, kad jie skirti kepti ant laužo.

www.sveikaszmogus.lt