Pasiskiepyti šiuo metu galima nemokamai, nes pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą nuo 2009 m. vyksta planinė suaugusių asmenų, vyresnių nei 26 m. amžiaus, vakcinacija nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis.
Skiepai – viena efektyviausių stabligės ir difterijos profilaktikos priemonių. Lietuvoje valstybės lėšomis nuo stabligės ir difterijos skiepijami kūdikiai, sustiprinančios stabligės dozės (revakcinacija) atliekami 6-7 metų vaikams ir 15-16 metų paaugliams (skiepijama kartu su difterijos komponentą turinčia vakcina), tačiau apsauginis antikūnų nuo šių infekcijų lygis organizme išlieka ne ilgiau kaip 10 metų.
Pernai Lietuvoje registruoti du stabligės atvejai, vienas iš jų baigėsi mirtimi. Sirgusiųjų skiepijimo būklė buvo nežinoma.
Difterija mūsų šalyje užregistruota 2011 m., ligonio skiepijimo būklė taip pat buvo nežinoma. 2008 m. registruotas mirties nuo difterijos atvejis.
Pasiskiepyti nuo stabligės itin rekomenduojama daug laiko gamtoje praleidžiantiems, žemės ūkyje dirbantiems asmenims. Grėsmė susirgti stablige kyla tada, kai stabligės sukėlėjų patenka į žaizdą, ypač – į dirvožemiu užterštas gilias durtines žaizdas. Pavojingos yra bet kokios žaizdos, sunkesni nudegimai. Kartais stabligė pasireiškia po galūnių nušalimo, nuplikinimo.
Patekę į gilią žaizdą, stabligės sukėlėjai pradeda gaminti stiprų nuodą, sukeliantį itin skausmingus raumenų spazmus. Spazmai gali sulaužyti kaulus, žmogus gali mirti – uždusti. Nuo žmogaus žmogui stabligės užkratas nėra perduodamas.
Tačiau būtent žmogus yra difterijos infekcijos šaltinis. Šia liga užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, sveikstančio ligonio ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus – oro lašiniu būdu.
