„Stebint situaciją, labai liūdna. Kuo tai gresia? Šitas plitimas, kaip teigia mokslininkai, gali virsti nevaldomu plitimu ir tuomet šita biologinė invazija gali labai pakeisti mūsų augalijos bioįvairovę mūsų įvairovės nenaudai“, – sako VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė Antanina Stankevičienė.
„Žmonės nežino – atrodo, gražus, patrauklus augalas, tuščiaviduris kotas. Vaikai mėgsta žaisti, o paskui, jeigu saulėtą dieną tai vyksta, ir sultys patenka ant odos, tokios medžiagos, kurios veikia kaip fotosenstabilizatorius, padidina labai jautrumą ultravioletui ir nudegimai gali būti trečio laipsnio, pūslės milžiniškos, gyja pusę metų, lieka randai“, – apie Sosnovskio barščius LTV naujienų tarnybai sakė VDU Kauno botanikos sodo direktorė Vida Mildažienė.

Pasak aplinkosaugininkų, Latvijoje jau penkerius metus skiriamos ES išmokos naikinantiems Sosnovskio barščius. Tuo metu Lietuvoje dar tik rengiamasi nuo kitų metų už ES fondų pinigus juos naikinti 30-yje vietų saugomomose teritorijose: ten, kur didžiausia grėsmė saugomiems augalams ir kraštovaizdžiui.

Jūratė Anilionytė
LTV naujienų tarnyba