2016 m. vasario 1 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad Zikos virusinės infekcijos epidemiologinė situacija kelia grėsmę visuomenės sveikatai dėl infekcijos nėštumo metu ir mikrocefalijos galimo priežastinio ryšio bei dėl galimos Zikos virusinės infekcijos įtakos kitų neurologinių sutrikimų išsivystymui.
2016 m. kovo 8 d. antrame Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių Ekstremalių situacijų komiteto pasitarime buvo patvirtinta, kad Zikos virusinės infekcijos grėsmė visuomenei tęsiasi.
Atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, vis labiau įrodymais pagrįstą ryšį tarp Zikos viruso infekcijos nėštumo metu ir apsigimimų, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja nėščiosioms nevykti į viruso plitimo teritorijas.
2016 m. kovo 23 d. ELPKC duomenimis, apie vietinį Zikos viruso plitimą per paskutinius du mėnesius pranešta iš 43 pasaulio šalių ir teritorijų. Per paskutinius 9 mėnesius vietinis viruso plitimas buvo užregistruotas 45 šalyse ir teritorijose.
2016 m. kovo 24 d. duomenimis, šešiose šalyse (Argentinoje, Prancūzijoje, Italijoje, Naujojoje Zelandijoje, Portugalijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose) padaugėjo infekcijos atvejų, galimai siejamų su lytiniu viruso perdavimu, kadangi žinomų viruso pernešėjų šiuo metu nepastebėta.
ELPKC 2016 m. kovo 23 d. duomenimis, vietinio Zikos viruso plitimo Europoje neužregistruota. Iki 2016 m. kovo 23 d. septyniolikoje Europos šalių užregistruoti 302 įvežtiniai infekcijos atvejai, tarp jų – 19 nėščiosioms.
Infekcijos diagnostika
Zikos virusinė infekcija diagnozuojama nustačius viruso RNR klinikiniuose mėginiuose ūmios ligos stadijos metu. Vireminis ligos periodas yra gana trumpas, vidutiniškai 3-5 d. po ligos simptomų atsiradimo pradžios. Praėjus 5 d. po ligos simptomų atsiradimo gali būti atliekami serologiniai tyrimai. Serologinius tyrimus reikėtų vertinti atsargiai dėl galimų kryžminių reakcijų su kitais flavivirusais.
Gydymo principai
Zikos virusinę infekciją reikia diferencijuoti nuo kitų uodų platinamų ligų, tokių kaip dengė karštligė, čikungunija, maliarija (galimos ir koinfekcijos). Taikomas simptominis gydymas –mažinama temperatūra, skiriami antihistamininiai vaistai. Gydymas acetilsalicilio rūgštimi ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais nerekomenduojamas dėl galimo hemoraginio sindromo ar Reye sindromo išsivystymo.
Profilaktika
Vakcinos nuo Zikos virusinės infekcijos nėra. Šiuo metu svarbiausia Zikos virusinės infekcijos profilaktikos priemonės yra uodų populiacijos kontrolė paveiktose šalyse ir uodų įgėlimų prevencija, ypač nėščioms.
Informacija keliautojams, vykstantiems į teritorijas, kur plinta Zikos virusas:
Keliautojai, besilankantys šalyse, kuriose registruojamas vietinis Zikos viruso plitimas, turėtų būti informuoti apie besitęsiantį Zikos virusinės infekcijos protrūkį. Teritorijų ir šalių sąrašas, kuriose registruojamas vietinis Zikos virusinės infekcijos plitimas per pastaruosius du mėnesius yra nuolat atnaujinamas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro tinklalapyje.
Keliautojai, vykstantys į šias šalis, turėtų:
naudoti asmenines apsaugos priemones, skirtas apsaugai nuo uodų įgėlimų patalpose ir lauke, ypač nuo saulėtekio iki saulėlydžio, kuomet uodai gelia aktyviausiai;naudoti repelentus pagal ant pakuočių nurodytas instrukcijas. Repelentai, kurių veiklioji medžiaga yra DEET, nerekomenduojami vaikams iki 3 mėnesių, bet nėščios moterys gali juos naudoti;vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir mūvėti ilgas kelnes, visų pirma tuo metu, kai Zikos virusą nešiojantys uodai (Aedes) yra aktyviausi;miegoti ar ilsėtis nuo uodų apsaugotuose ar kondicionuojamuose kambariuose, kitu atveju naudoti tinklelius nuo uodų net dienos metu.Besilaukiančios ir nėštumą planuojančios moterys, kurios ketina keliauti į paveiktas teritorijas, turėtų pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais apie kelionės planus ir įvertinti riziką bei apsvarstyti kelionės atidėjimą. 28 Europos Sąjungos šalys yra rekomendavusios atidėti nebūtinas nėščiųjų keliones yra viruso apimtas šalis.Keliautojai, turintys imuninės sistemos sutrikimų ar sergantys sunkiomis lėtinėmis ligomis, dar prieš kelionę turėtų pasikonsultuoti su savo gydytojais ar kelionių klinikos specialistais dėl prevencinių priemonių.Yra įrodymų, kad Zikos virusas gali būti perduodamas lytiniu keliu per spermą ir indikacijų, kad Zikos virusas gali būti aptinkamas spermoje kelias savaites vyrui pasveikus po Zikos virusinės infekcijos. Keliautojams į Zikos viruso paveiktas teritorijas patariama lytinio užsikrėtimo riziką sumažinti naudojant prezervatyvus.
Informacija keliautojams, grįžusiems iš teritorijų, kur plinta Zikos virusas
Keliautojams, kuriems grįžus iš paveiktos teritorijos per tris savaites pasireiškia Zikos virusinės ligos simptomai, patariama kreiptis į savo gydymo įstaigą ir informuoti gydytojus apie buvusią kelionę.Besilaukiančios moterys, keliavusios teritorijose, kuriose plinta Zikos virusinė infekcija, turėtų pasakyti apie savo kelionę nėštumą prižiūrinčiam gydytojui, kad būtų galima įvertinti jų sveikatos būklę ir tinkamai stebėti.Keliautojams vyrams, grįžusiems iš teritorijų, kur plinta Zikos virusinė infekcija, lytinių santykių metu su moterimi, kuri yra nėščia, visą nėštumo laikotarpį rekomenduojama naudoti prezervatyvus.Keliautojams vyrams, grįžusiems iš teritorijų, kur plinta Zikos virusinė infekcija, lytinių santykių metu su moterimi, kuri gali pastoti, rekomenduojama naudoti prezervatyvus:
ü 28 d. po grįžimo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusinė infekcija, jeigu neišsivystė ligos simptomai;
ü 6 mėnesius pasveikus po laboratoriškai patvirtintos Zikos virusinės infekcijos.
Moterims, susirgusioms Zikos virusine infekcija, rekomenduojama neplanuoti nėštumo 28 d. po ligos simptomų išnykimo. 28 d. reiktų atidėti nėštumo planavimą ir moterims, kurios grįžo iš teritorijos, kur plinta Zikos virusinė infekcija.
Parengė ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus specialistai
