Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas mažina tikimybę patirti stresą, nerimą, depresijos simptomus. Geriausiai žinomi fizinių pratimų sukelti smegenų pokyčiai – tai endorfinų, cheminių medžiagų, kurios yra 20 kartų stipresnės negu morfijus, išsiskyrimas iš hipofizės. Energinga mankšta endorfinų kiekį gali padidinti iki 5 kartų. Gyvename tokiu metu, kai mokslinis-techninis progresas įsiveržė į priekį ir mūsų gyvenimas tapo komfortiškas. Žmogus greitai pripranta prie komforto ir laiko jį labai dideliu gėriu. Viskas labai patogu: į darbą – mašina, darbe mūsų laukia kompiuteris ir kėdė, iš darbo – mašina, ir taip kiekvieną dieną. Tačiau su šiuo „gėriu" glaudžiai susijęs judėjimo „badas".
Dirbantis žmogus darbe praleidžia trečdalį gyvenimo, o per savo karjerą darbo vietoje išbūna iki 65000 val. Dirbant kompiuteriu beveik visas darbo laikas praleidžiamas sėdint. Visuomenės sveikatos tyrimai rodo, kad sėdimas darbas sukelia lėtines ligas, tokias kaip: nutukimas, hipertenzija, antro tipo cukrinis diabetas, venų trombozė. Sėdimas darbas formuoja neseniai mokslininkų patvirtintą sėdimos gyvensenos mirties sindromą. Sėdimos gyvensenos mirties sindromo požymiai: silpni raumenys, sumažėjęs kaulų tankis, bloga aerobinė ištvermė, tachikardija ramybės būsenoje. Šie požymiai sukelia viso organizmo ar atskirų sistemų, organų sutrikimus.
Darbo metu poilsis yra svarbus veiksnys, kuris padeda išlaikyti bei pagerinti darbuotojų gerą savijautą ir sveikatą. Pailsėjus gerėja produktyvumas, susikaupimas atliekant užduotis. Norint paskatinti dirbančius žmones efektyviau išnaudoti poilsio pertraukėles, kineziterapeutas Vidmantas Zaveckas ir visuomenės sveikatos specialistė, trenerė Giedrė Bernotaitė sukūrė mankštų ciklą, padėsiantį išvengti ar atsikratyti nuovargio.
Informaciją parengė Giedrė Bernotaitė, visuomenės sveikatos specialistė
Pirmasis mankštų vaizdo klipas skirtas stuburo sustingimo mažinimui
