„Mes negalime žinoti, ar nebuvo daroma jokio poveikio mūsų saugomam kraujo komponentui, todėl įtardami tam tikrus galimus nusikalstamus veiksmus, mes nutarėme kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašydami išsiaiškinti šiuos faktus“, – teigė Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas.
Tačiau padėtį aiškintis pradėjusi Seimo Antikorupcijos komisija inicijavo, kad nepriklausomai būtų ištirtas ne tik pastarųjų dienų centro paruošiamas kraujas, bet ir tas, kuris į ligonines buvo vežamas anksčiau, kol tuo nebuvo susidomėję Seimo nariai.
„Vieną kartą tyrėme kraują, kurį patys centrai atvežė. Jis buvo puikus ir tikrai rezultatai buvo labai geri. Ir antras tyrimas – iki 23 dienos buvo likę 7 kraujo maišeliai, kuriuos mes ištyrėme ir rezultatai parodė, kad jie neatitinka reikalavimų“, – pasakojo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė.
Nacionalinis kraujo centras patvirtino, kad kraują parduoda didžiausioms šalies gydymo įstaigoms.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši išsiaiškintų, kodėl centras parduoda dvigubai prastesnį kraują nei reikalaujama.
Tokio kraujo gavusi Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė teigia, kad dėl to iš Nacionalinio kraujo centro buvo priversta kraujo pirkti 3–4 kartus daugiau.
„Tiesiog negalėjau suprasti, kodėl praktikoje tiek daug sunaudojama kraujo. Pinigai yra pinigai, bet blogiausia, kad ligoniui aš įnešu 3–4 donorų skirtingus antigenus. O dėl to pacientui gali grėsti mirtis“, – tvirtino Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės Kraujo centro vedėja Emilija Kazlauskienė.
Seimo Antikorupcijos komisija kritiką žeria ir Sveikatos apsaugos ministerijai. Esą gydymui naudojamą kraują dabar tiria tik patys kraujo centrai, o nepriklausoma kraujo ekspertizė nėra atliekama.
Kristina Garalevičiūtė
LTV „Šiandien“