„Jeigu pacientas padarys racionalų sprendimą, remdamasis, koks vaistas yra efektyvus, o ne tuo, kad brangesnis, neva, yra geresnis, tai bus tikrai pagalba ne tik jam pačiam ir jo šeimos biudžetui, bet ir valstybei, nes tokiu būdu, mes tikimės pagerėjimo ir mūsų pinigų paskirstyme, ir tikrai manome, kad turėsime geresnes galimybes skirti lėšų naujausioms technologijoms", - sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
VLK specialistų atlikta 2015 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė rodo, kad pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Tokiu būdu jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos.
Jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti du kartus mažesnė - 27 mln. eurų.
Ši problema yra ypač aktuali vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams, kurie įsigydami vaistus primokėjo apie 30 mln. eurų. Jei šios amžiaus grupės pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamus vaistus, priemokoms sutaupytų apie 15 mln. eurų, tai yra iš savo kišenės primokėtų du kartus mažiau.
VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė remdamasi atliktų apklausų duomenimis teigė, kad visų amžiaus grupių gyventojai neblogai žino, kad gydo veiklioji medžiaga, o ne tabletės spalva ar pakuotė, tačiau vartojimo įpročiai keičiasi labai sunkiai.
Pasak viceministro V. Gavrilovo, dėl to ir pradėta socialinė kampanija, kurios metu bus bandoma paskatinti permąstyti įsitikinimus, kad pigesnis vaistas yra blogesnis.
„Mes susiduriame su tuo visur ne tik tuomet, kai kalbame apie vaistus, bet ir daiktus. Kažkuria prasme krizė 2008-2009 m. suvaidino teigiamą vaidmenį lojalumas prekės ženklui sumažėjo, (...) žmonės pradėjo pirkti akcijas - ateina ir perka pigesnius produktus, tai turėjo galimybę pabandyti visus variantus ir galėjo patys įsitikinti, kad pigesnis toli gražu ne visada yra blogesnis", - sakė V. Gavrilovas.
