„Reikia prie jų būti nuolatos, reikia šeimos ūkio, kuris prižiūrėtų. Bet pas mus kaime šeimos ūkis baigiamas sunaikinti, jis negali išsilaikyti. Jei mes neturėtumėm perdirbimo ir nelėktume į priekį visomis keturiomis, būtume seniai išėję su vaistažolėmis šėko pjauti“, – teigia ekologinio ūkio savininkas Mindaugas Vyskupaitis.
Iš 2,7 tūkstančių ekologinių ūkių vaistažoles augina ir renka vos dvi dešimtys ūkininkų. Esą jų netenkina fabrikų ir kitų perdirbėjų siūlomos supirkimo kainos. Pavyzdžiui, už džiovintos pipirmėtės kilogramą moka 9 litus, už čiobrelio, melisos, medetkų, valerijono kilogramą – po 10 litų.
Fabriko atstovai tvirtina negalintys mokėti daugiau.
„Šiemet kainos kiek padidintos, lyginant su pernai. Pavyzdžiui, pernai čiobrelis buvo 8 litai, šiemet 10 – už kilogramą. Supirkimas vyksta ir toliau. Kiek žmonės surinks, viską supirksime“, – tikina „Švenčionių vaistažolių“ fabriko supirkėjas Stasys Urbanavičius.
Dabar į supirkimo punktus vaistažolių dažniausiai atneša jų pririnkusieji iš laukų ir miškų. Taip žmonės prisiduria prie pensijos ar kitų pajamų.
O daugiau nei 10 ekologinių ūkių didžiąją dalį išaugintų vaistingųjų augalų patys perdirba, fasuoja ir parduoda. Tik taip esą apsimoka auginti vaistažoles.
Be to,už hektarą ekologiškų vaistažolių mokamos iki 1,7 tūkst. litų Europos Sąjungos išmokos.
„Jei mes kalbam apie tikrus ekologinius ūkius ir kompensavimo išmoką, tai ji nėra didelė. Kompensacinė išmoka daugiau padeda vartotojui, kad išlygintų tą kainą, nes ekologinė gamyba žymiai sudėtingesnė, reikalaujanti daugiau išlaidų nei įprasta“, – sakė „Tatulos“ ekologinės programos vadovas Almonas Gutkauskas.
Pernai vaistažolės užėmė tik 5 proc. visų ekologiškų pasėlių. Šiemet jų plotai padidėjo.

Salomėja Pranaitienė
LTV „Panorama“