Ortopedijos traumatologijos centro Skubiosios pagalbos ortopedijos-traumatologijos kabinete, esančiame Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, praėjusią savaitę medikų pagalbos prireikė dviem šiauliečiams dėl kojos pėdų nušalimo. Jiems diagnozuotas pirmo laipsnio nušalimas, tad suteikta reikiama pagalba ir skirtas ambulatorinis gydymas.
Ortopedijos traumatologijos skyriuje gydoma viena moteris, nušalusi kojos pirštą. Tačiau neatmetama, jog šių pacientų dar daugės, nes nušalimų gydyti ligoninėje žmonės neskuba.
Per praėjusius metus skyriuje gydyta per dvidešimt galūnes nušalusių žmonių. Maždaug pusei jų prireikė amputacijos.
Skyriuje gydomai 49-erių metų šiaulietei Redai pavyko išgelbėti nušalusį kojos pirštą. Moteris pasakojo, jog apsiavusi vien kojinėmis ir kroksais ėjo naktį iki Žalgirio gatvės, kur gyvena tėvai. Grįžusi ir pastebėjo, jog pirštai ištinę.
„Dar porą dienų pakentėjau, galvojau, jog praeis savaime. Bet kuo toliau, tuo blogiau darėsi", - pasakojo jau ligos patale gulinti moteris, pati įtarusi nušalimą ir atvykusi į ligoninę pagalbos.
Nušalimas, anot R. Mikalausko, pasirodo tik tada, kai žmogus iš lauko ir šalčio grįžta į šiltas patalpas ir pamato, kad galūnės jau pajuodę. Tada tik ir kreipiasi pagalbos.
Skirtingai nuo nudegimo, nušalimas yra klastingas. Nušalusi vieta nebūna skaudi. Žmogus tik iš pradžių jaučia šąlančias ausis, rankas ar kojas, bet vėliau to nebejaučia. Pradeda skaudėti tik tada, kai grįžta į šiltą patalpą, nes nušalusi vieta pradeda šilti ir skaudėti. Medikai pataria nušalusią kūno vietą apkloti, žmogui duoti gerti šiltos arbatos ir laukti, kol iš vidaus atšils, padidės kraujotaka. Tačiau jei nušalę audiniai neatsistato, lieka pabalę, šalti, patariama skubėti į ligoninę, bet nelaukti, kol praeis, o nušalusi vieta pamėls, audiniai nekrotizuos.
Medikai pastebi, jog greičiau nušąla išvarginti ligų, išsekę žmonės. Priklauso ir nuo oro sąlygų: kai šalta ir drėgna, nušalti galima greičiau.
„Tie žmonės dažniausiai nei televizijos žiūri, nei laikraščių skaito. Net ir batus ne kasdien nusiauna. Tik nusiavę pamato, kad pirštai juodi, tada tik ir ateina pagalbos", - teigia centro vadovas.
Nuo traumų neapsaugoti
Ortopedijos-traumatologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojai Neringai tekę gydyti daug traumas patyrusių žmonių. Deja, ir medikė neišvengė kojos traumos.
„Išlipusi iš automobilio ėjau namo ir gatvėje griuvau. Geri žmonės padėjo atsikelti, iškvietė greitąją pagalbą, atvežė į skyrių, kur teko operuoti", - pasakoja Neringa.
Ir kaltinti tarsi nėra ką. Batai buvo žieminiai, žema, lygia pakulne, neslidūs. Bet eita šlapiu ledu, druska pabarstytu. „Gal koją ne taip padėjau, o dabar penkiems mėnesiams nedarbingumas, lūžęs čiurnos kaulas", - pasakoja nuolat bėgti, skubėti ir kitiems padėti įpratusi medikė, dabar pati išgyvenanti tai, ką patiria dėl traumos gydomi pacientai.
Pacientas Petras Naujųjų metų pirmąją dieną ėjęs sodo taku, kur ir kryptelėjusi koja. Žmogus iš karto pajuto didžiulį skausmą, eiti buvo sunku. Bet vėliau skausmas lyg ir atlėgo, nusprendė dar parą pabūti namie. Kai situacija negerėjo, pats sėdo į automobilį ir atvažiavo į ligoninę.
Gydytojai sakė, jog jei iš karto būtų atvykęs, būtų pakakę sutvirtinti kaulus ir sugipsuoti.
Dabar, lūžus stipinkauliui ir susikeitus kaulams, pagalbos reikėjo sudėtingesnės, gipsuota koja teks vaikščioti du mėnesius.
„Kartais taip ir būna – lūžta kaulas, bet lūžis yra be poslinkio. Kai žmogus mėgina dar eiti per jėgą ir skausmą, gali susikeisti kaulai, ir atstatyti juos į vietą tampa sudėtingiau, nes neužtenka paprastai imobilizuoti. Gali būti pažeisti aplinkiniai audinius, kraujagyslės, ko pradžioje nebuvo", - pasakojo ortopedas-traumatologas.
Anot R. Mikalausko, visos traumos dažniausiai įvyksta netikėtai. Vienam einant koja krypteli, kitas paslysta ant laiptų. Traumuojamos rankos, kojos, retai būna dubens lūžiai, vyresnio amžiaus žmogui lūžta šlaunikaulis, keliai. Pastarųjų gydymas ypač sudėtingas. Kartais, anot specialisto, tenka keisti net sąnarį.
Visos traumos kažkuriam laikui sutrikdo žmogaus darbingumą. Būna, kai gydymas ir reabilitacija gali trukti ir metus. Ypač, kai traumas patiria vyresni žmonės. O tokių, pastebi R. Mikalauskas, daugėja. Tenka operuoti 80-90 metų žmones, ko anksčiau nelabai būdavę.
Galvos traumos ypač pavojingos
Galvos smegenų traumų slidžiuoju bei šaltuoju metų laiku neišvengia ir suaugusieji, ir vaikai. Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Algirdas Danelis pastebi, jog ypač dažnai galvas susižaloja paslydę. Vieni susitrenkia galvą ir įvyksta smegenų sukrėtimas ar kraujavimas. Pastarajam esant žmogus kurį laiką jaučiasi gerai, nors kraujuoja į smegenis. Tai medikų vadinamas šviesusis periodas, kuris trunka neilgai – kol staiga žmogus netenka sąmonės.
Kitiems lūžta kaukolės kaulai. Tokia trauma iš 100 galvos traumų pasitaiko vienam arba dviem.
Šios traumos dažniau ištinka medkirčius, kuriems užkrenta nukirsta medis. Lūžus kaukolei dažniausiai sužalojamos ir smegenys.
Ir šiuo metu Neurochirurgijos skyriuje gydoma apie 10 ligonių, kurie susižalojo galvą neblaivūs: krisdami nuo laiptų, muštynių, autotransporto įvykių metu.
Medikai pastebi, jog vyresnio amžiaus žmonės slysdami ir krisdami sumuša stuburą. Krisdamas ant sėdynės dėl retėjančių kaulų greičiau patiria ir lūžius. Kitas krisdamas pagyvenęs žmogus susimuša galvą, sunkių būklių gydomi skyriuje. Patyręs galvos traumą žmogus ir mėnesį būna be sąmonės. Visiškai po galvos traumų atsistatoma per metus, dažnas neišvengia invalidumo.
Parengta pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės infomaciją
