Nors daugelyje šalių veikia skiepų nuo tymų programos, liga tebėra paplitusi įvairiose pasaulio vietose. Skaičiuojama, kad kasmet tymais suserga 20 milijonų žmonių, iš jų 122 000 nuo šios ligos miršta.
Bet kuri liga, kurios išvengiame skiepijant, gali bet kada išplisti Europos regione, nes visos šios ligos tebecirkuliuoja šiame ir kitame pasaulio regione.
Ar tymai – vaikiška ir lengva liga?
Tam tikros užkrečiamos ligos ir ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje jau seniai buvo užmirštos. Tymų infekcija mūsų atmintyje likusi kaip vaikiška liga, tačiau tai netiesa. Tymus sukelia virusas, kuris yra labai lakus ir kuriam žmonės labai imlūs.
Tymai nėra nekaltas negalavimas. Jie gali sukelti rimtas komplikacijas ir yra labai užkrečiami. Apie 30 proc. tymų atvejų išsivysto tokios komplikacijos, kaip plaučių uždegimas ir diarėja, o vienam vaikui iš 1000 išsivysto encefalitas (infekcinis centrinės nervų sistemos susirgimas, sukeliantis galvos smegenų uždegimą, dėl kurio ilgam sutrinka žmogaus darbingumas, nereti (apie 30–40 proc. atvejų) sunkūs liekamieji reiškiniai ir neįgalumas).
Iki 95 proc. žmonių gali užsikrėsti, jei asmuo nebuvo skiepytas, arba paskiepytas nepakankamai kartų, arba nepersirgo tymais natūraliai. Tymų atveju tai yra dažniausiai registruojami vaikų mirties atvejai tarp vakcinomis valdomų ligų. Pasaulinė sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, iki pradedant skiepyti žmones tymų vakcina, dėl tymų infekcijos kasmet mirdavo apie 2,6 mln. žmonių.
Kada pradėta skiepyti nuo tymų Lietuvoje?
Vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus – profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 m. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes (skiepijami 15– 16,5 mėn. ir 6–7 m. vaikai), pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.
Vykdant sėkmingas skiepijimo kampanijas Lietuvoje, buvo paskiepyta per 95 proc. žmonių, todėl sergančiųjų tymais nebuvo registruojama keletą metų.
Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro. Kalendoriuje yra 12 infekcijų, nuo kurių vaikai nuo gimimo iki 16 metų skiepijami nemokamai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami viena vakcina. Tad nepaskiepijus vaikas gali susirgti visomis trimis ligomis, o ne viena iš jų, kaip gali tikėtis tėvai.
Kada atsirado antivakcininis judėjimas?
Išnykus susirgimams tymais, atsirado judėjimas prieš vakciną – jei nėra ligos, nereikia ir skiepytis. Tačiau tos ligos ir neliko dėl skiepų. Antivakcininis judėjimas pirmiausia atsirado Europoje. Prieš šešerius septynerius metus gimė judėjimas asmenų, kurie turi tam tikrų įsitikinimų, priklauso tam tikroms religinėms organizacijoms. Atsisakymo vakcinos banga pasiekė ir Lietuvą. Atsiradus antivakcininiam judėjimui, visada yra ir grupė žmonių, kurie nėra paskiepyti, todėl tymų virusui surasti neskiepytų žmonių ar jų grupę yra labai nesudėtinga.
Ar kyla sergančiųjų tymais protrūkiai?
Sumažėjus skiepijimo apimtims pasaulyje ir Europoje, kur mažiau nei 95 proc. žmonių neturi imuniteto šiam virusui, kyla sergančiųjų tymais protrūkiai, registruojami mirties atvejai.
Vilniaus apskrityje nuo 2003 m. užregistruojama vis mažiau vaikų, paskiepytų nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, valdomų vakcinomis. Todėl sergamumas šiomis ligomis ėmė augti. Sumažėjus skiepijimo apimtims, 2013 m. Vilniaus apskrityje kilo tymų protrūkis, kurio metu sirgo 34 asmenys. Per 2015 metų vienuolika mėnesių Lietuvoje jau diagnozuotas 51 tymų atvejis, iš jų Vilniaus apskrityje – 13. Tymų atsiradimo priežastis labai paprasta. Arba tėvai atsisakė skiepyti vaikus, arba jie patys dėl religinių įsitikinimų ar neigiamo požiūrio į skiepus nusprendė, kad skiepytis nereikia.
Tymai plinta oro lašeliniu būdu?
Tymus galima atsivežti iš bet kurios Europos šalies. Tymų virusas labai lengvai plintanti aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per užterštus aplinkos daiktus. Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų nesirgę, neskiepyti ar nepilnai skiepyti kūdikiai, nėščiosios ir žmonės turintys nepakankamą imunitetą. Užsikrėsti galima netgi būnant kitoje patalpoje – per vėdinimo angas. Liūdniausia, kad sergantysis platina virusą 4–5 dienas iki ir keturias dienas po bėrimo pradžios. Žmogus tiesiog nežino, kad platina tymų virusą.
Kokie ligos simptomai ir gydymas?
Užsikrėtus susergama per 7–18 dienų. Dažniausiai susirgimas tymais pradžioje pasireiškia karščiavimu, akių peršėjimu, sloga, kosuliu, vėliau atsiranda būdingas odos bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas atsiranda 3–7 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas. Bėrimas išlieka 4–7 dienas. Kadangi tymus sukelia virusas, specifinio gydymo nėra. Susirgus gydomi tik tam tikri simptomai, liga gali komplikuotis. Tuo labiau, kad sergant tymais, organizmas nusilpsta ir lengvai pasigauna antrinę bakterinę infekciją, galimos komplikacijos: plaučių, vidurinės ausies, smegenų ar smegenų dangalų (meningitas, encefalitas), širdies, kepenų, inkstų uždegimai ir kt., galimi mirties atvejai. Ankščiau tymai buvo viena iš aklumo ir kurtumo priežasčių.
Ar didėja grėsmė keliaujant susirgti tymais?
Pastaraisiais metais keliaujantiems ne tik po Europą, bet ir kitas šalis, didėja grėsmė neskiepytiems žmonėms užsikrėsti tymais. Mokslu pagrįsta informacija liudija, kad skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti nuo susirgimų. Visi turimi duomenys patvirtina, kad serga būtent tie žmonės, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti du kartus arba visai nepaskiepyti.
PSO sunerimusi dėl tymų protrūkio Europoje. Sergamumas tymais Europoje šoktelėjo, kai daugelis ėmė vengti skiepų. Tymams valdyti būtina sukurti ir išlaikyti labai aukšto lygio kolektyvinį imunitetą. Vadovaujantis PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijomis, net 95 proc. visuomenės narių turi pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, kad susidarytų kolektyvinis imunitetas ir būtų apsaugoti žmonės, kurie negali būti skiepijami.
PSO rekomenduoja prieš kelionę į svečias šalis paskiepyti vaikus dvejomis tymų vakcinos dozėmis, o paaugliams ir suaugusiems žmonėms, abejojantiems dėl savo imuniteto (organizmo apsaugos tymų virusui) – pasiskiepyti bent viena vakcinos nuo tymų doze.
Neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytiems keliautojams turėtų būti paskiepyta ir kitomis paprastai vaikystėje įskiepijamomis vakcinomis, kaip kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, hepatito B vakcinomis. Kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimų reikalingas tam tikras laikotarpis, keliautojams rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas iki kelionės likus 4–8 sav., tačiau, jei iki kelionės liko mažiau laiko, vis tiek rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes kai kurie skiepai gali būti atliekami iki kelionės likus kelioms dienoms.
Kokios būna povakcininės reakcijos?
Po skiepijimo, labai retais atvejais, gali būti reakcija, t. y. paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje, gali pakilti temperatūra, atsirasti pavieniai spuogeliai. Tačiau žmonės, ypač jauni tėvai, žinodami, kad tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra gyva, tik susilpninta, baiminasi, kad dėl to vaikas būtinai turės susirgti, tik po to įgis imunitetą. Tai visiškai klaidinga nuomonė. Iš tikrųjų skiepas negali susargdinti žmogaus, nes ten nėra įdėtas tikras, gyvas virusas, kuris gali sukelti žmogui ligą. Vakcinoje tymų virusas yra taip apdorotas, kad jis negeba sukelti ligos, tačiau duoda informaciją žmogaus imuninei sistemai, kad organizmas pradėtų gaminti apsauginius antikūnius – kovotojus prieš tymų virusą.
Vakcina pagaminta taip, kad ji negali sukelti vaikui ligos, kuria jis gali užsikrėsti, gavęs aplinkoje tarpstantį laukinį tymų virusą. Toks tymų virusas gali sukelti įvairiausių ligos komplikacijų: aklumą, kurtumą, virškinimo, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos sutrikimus ir net mirties atvejus.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse yra vykdoma labai rimta reakcijų po vakcinos registracija. Tačiau registruojami tik pavieniai atvejai. Pašalinės reakcijos po vakcinos įleidimo būna labai retos. Pašalinė reakcija negali būti rimtesnė ir lyginama su tomis pasekmėmis, kurios gali kilti vaikui susirgus tymais.
Ar reikia skiepytis suaugusiems ?
Jei žmogus nežino, kad jis buvo skiepytas, jis gali kreiptis į savo gydymo įstaigą ir būti paskiepytas tymų, parotito ir raudonukės vakcina vieną kartą. Jei jis dar turi kokių nors abejonių dėl savo imuniteto (nežino, ar sirgo, ar buvo pilnai paskiepytas), kreipdamasis į savo gydymo įstaigą gali paprašyti siuntimo pasidaryti kraujo tyrimą dėl apsauginių antikūnių tymams. Tokia pati situacija yra ir dėl raudonukės, nes vakcina yra kombinuota (tymai, raudonukė ir epideminis parotitas - kiaulytė), tai nėra monovakcina. Pasiskiepijęs žmogus gauna apsaugą nuo visų šių trijų infekcijų.
Raudonukė ypač yra pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas. Nustačius, kad nėščioji serga raudonuke, neretai rekomenduojama nutraukti nėštumą.
Susirgus epideminiu parotitu (kiaulyte), liga gali komplikuotis meningitu, encefalitu, kasos uždegimu (pankreatitu), gali būti pažeista sėklidžių veikla
Ar vaikai, neturintys skiepų, nebus priimami į ugdymo įstaigas?
Primename, kad skiepijimai pagal Lietuvos profilaktikos skiepijimo kalendorių nėra privalomi, jie yra rekomenduojami. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. V-683, kuriame nurodoma, kad priimant vaiką į įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-1/a). Jeigu pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas.
Labai svarbu medikams, tėvams ar globėjams atkreipti dėmesį į kūdikių, vaikų ir suaugusiųjų skiepijimo būklę nuo tymų ir nerizikuoti vaikų ir savo sveikata. Skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti nuo ligos ir komplikacijų – tai seniai yra pagrįsta ir įrodyta mokslo.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro informacija
