Kadangi nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, ne tik greičiau sušalama - kyla didesnė rizika patiri galūnių nušalimus. Nušalti galūnes ar atviras kūno vietas per šalčius įmanoma per 10-30 min.

Kas dar gali pakenkti šalčių metu?

Esant dideliems šalčiams pirmiausiai nušąla drabužiais nepridengtos kūno vietos: ausys, nosis, skruostai. Nuo šalčio dažnai nukenčia kojų arba rankų pirštai, pėdos. Pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą nei yra iš tikrųjų. Vėjo poveikyje sušalti ir nušalti galima daug greičiau.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, avalynė ir drabužiai turėtų būti laisvoki - „puse dydžio" per dideli. Senas, geras patarimas: jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apsivynioti laikraščiu ir apmauti polietileniniais maišeliais, tik po to apsiauti batus. 

Ruošiantis eiti į šaltį, derėtų vengti alkoholio (alkoholis pagreitina organizmo atšali-mą).  Veidą ir rankas maždaug 10-20 minučių prieš einant į lauką reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla - daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.

Šaltu oru būtina sočiau valgyti. Ypač merginoms derėtų žinoti, kad žiema - netinkamas metas dietoms.

Įspėjame, kad akyliau reiktų prižiūrėti ir lauke laiką leidžiančius vaikus, mat jie užsižaidę dažnai pavėluotai pajunta, kad stiprokai nušalo. Taip pat šaltis pavojingas pagyvenusiems žmonėms (dėl amžiui būdingų medžiagų apykaitos, kraujotakos ypatumų). Jeigu jie susižeistų ir greitai nesulauktų pagalbos, sušaltų greičiau už jaunesnius žmones. Beje, greičiau nušąla ir sergantieji širdies bei kraujagyslių ligomis, diabetu, vartojantieji kai kuriuos vaistus, išsekę ar pavargę žmonės, neblaivūs. Šiems žmonėms patariama per šalčius sulėtinti tempą.

Parengta pagal Šiaulių miesto savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro informaciją