Erkių sukeliamos ligos

Lietuva – šalis, kurioje itin didelė rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Dažniausiai susergama erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Šių ligų platintoja yra plačiai Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus. Susirgti galima tiek įkandus suaugusiai 3–4 mm dydžio erkei, tiek erkių lervoms bei nimfoms, kurių dydis siekia nuo kelių dešimtųjų milimetro iki 1–2 mm.
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžiančio galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Tai yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai: galvos skausmas, miego, dėmesio sutrikimai, emocinis dirglumas, kalbos ir psichikos sutrikimai, sulėtėjusi koordinacija, paralyžius ir kt. Pernai Lietuvoje erkiniu encefalitu susirgo 612 žmonių, net trys iš jų mirė. Devyni iš dešimties užsikrėtusių pacientų buvo gydomi ligoninėje. Daugiausia susirgimų erkiniu encefalitu 2010 m. užfiksuota Kauno (164 atvejai), Vilniaus (112 atvejų) ir Panevėžio (66 atvejai) apskrityse. Palyginti su 2008 m. (220 atvejų), sergamumas šia sunkia nervų sistemos liga padidėjo net 2,8 karto.
Užsikrėtus erkiniu encefalitu ligos požymiai dažniausiai pasireiškia po 1–2 savaičių. Pirmieji simptomai dažnai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos, sąnarių skausmai. Po kurio laiko pajuntamas pagerėjimas, tačiau maždaug po savaitės vėl pakyla kūno temperatūra, kamuoja stiprūs galvos skausmai, nemiga ar mieguistumas, svaigsta galva, pykina, kartais sutrinka kalba ir net prarandama sąmonė ir kt. Atsiradus tokiems požymiams reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Laimo liga (kitaip dar vadinama Laimo borelioze) – tai bakterinė infekcija, kurios gamtinis rezervuaras yra laukiniai gyvūnai (nuo graužikų iki briedžių), o ligos pernešėjas – erkė. Tai liga, kuriai būdingas odos, vidaus organų ir nervų sistemos pakenkimo požymiai. Būdingiausias simptomas – odos bėrimas, kuris atsiranda įkandimo vietoje praėjus 1-4 savaitėms. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro (ligai progresuojant plinta ir toliau) ir dažniausiai atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje.
Galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas ir kt. Negydant po 4–8 savaičių paraudimas savaime išnyksta, tačiau ligą būtina gydyti pirmoje ligos stadijoje, nes Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme. 2010 m. Laimo liga sirgo 2558 asmenys, 137 buvo gydomi ligoninėje. Lyginant su 2009 m. (3600 sergančiųjų), sergamumas šia liga šiek tiek sumažėjo, bet išlieka didelis, 2008 m. sirgo tik 1153 žmonės.


Kaip apsisaugoti nuo erkių?

Siekiant išvengti užsikrėtimo erkių platinamomis ligomis, reikėtų imtis atsargumo priemonių:
- vykstant į gamtą tinkamai apsirenkite: dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduotina pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
- po buvimo gamtoje būtinai atidžiai apžiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Atsiminkite, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
- iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos paprastai tyko ant žolės stiebelio (apie 10–20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.
- naudokite erkes atbaidančias priemones. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims. Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti instrukciją ir naudoti joje nurodytais terminais.
Kadangi nėra nei vieno visiškai patikimo apsaugos nuo erkių būdo, reikia imtis priemonių, padedančių išvengti jų platinamų ligų. Vienintelė patikima profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Juo labiau, kad specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra. Skiepijimo schemą sudaro 3 vakcinos dozės: antroji dozė skiepijama po 1–3 mėnesių nuo pirmosios, trečioji – maždaug po metų nuo pirmosios. Vėliau skiepijimas kartojamas kas trejus–penkerius metus, įskiepijant vieną vakcinos dozę. Skiepytis nuo erkinio encefalito niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama pasiskiepyti iki šiltojo metų laikotarpio, kol erkės yra neaktyvios.
Deja, bet kol kas vakcinos prieš Laimo ligą nėra. Nustačius, kad pacientas užsikrėtęs borelioze, skiriamas gydymas antibiotikais. Jei erkinio encefalito sukėlėjai jau pirmosiomis erkės įsisiurbimo minutėmis pakliūna į žmogaus organizmą, tai Laimo ligos sukėlėjai dažniausiai patenka į žmogaus organizmą tada, kai erkė jau pasisotinusi - dažniausiai po 24–48 val. siurbimo (atpila žarnyno turinį į įsisiurbimo žaizdelę arba kai ji neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis). Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos, reikėtų laikytis atsargumo priemonių erkių aktyvumo sezono metu, kuris pastaruoju metu, esant švelnesnėms žiemoms, pailgėjo, trunka nuo kovo iki lapkričio (kai kada ir iki gruodžio) mėnesio.


Ką daryti įsisiurbus erkei?

Jeigu erkė visgi įsisiurbė, kuo greičiau, nedelsdami ją ištraukite. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal, nesukiokite jos į kairę ar dešinę. Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite - galvutę kaip svetimkūnį organizmas pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.


Vietovės, potencialiai pavojingos erkinio encefalito ir/arba Laimos ligos atžvilgiu:
Šalčininkų rajonas: Ažubalės miškas, Tartoko miškas
Trakų rajonas: 4-asis Karoliškių karjeras, Ismonių miškas, Parošiškių miškas, Prie Galvės ežero. Turizmo valdybos golfo aikštelės, Puntuko poilsiavietės aplinka Strėvos g-ja. Marguliškių k., Trakų-Varėnos r. sandūra, šalia greitkelio Druskininkai–Vilnius, Vievio apyl. Želva, Aklųjų kombinato poilsinė, Žaizdrių miškas. Žaizdrių k.
Vilniaus miestas: Bukčių miško parkas, Vingio parkas, Verkių g-ja, Žaliųjų ežerų poilsio zona
Vilniaus rajonas: Gulbinų stovyklos apyl., Mickūnų miškas. Mickūnų apyl.


Informacija parengta pagal www.erkės.lt pateiktą medžiagą