Sporto nauda neabejoja niekas – treniruotės sustiprina kūną, padailina kūno linijas ir puikiai pakelia nuotaiką. Artėjant pavasariui sportas tampa dar aktualesnis. Norint pradėti sportuoti nebūtina eikvoti savo laisvo laiko eilėse prie treniruoklių sporto klubuose – tai galima daryti ir namuose. Kokias treniruotes rinktis, kokią įrangą ir priemones naudoti bei kaip pasiekti norimų rezultatų pataria specialistai.

Norint, kad treniruotė būtų išties rezultatyvi, jai būtina pasiruošti iš anksto – ne tik nusimatyti treniruotės planą, bet ir pavalgyti, kad sportuojant nepritrūktų jėgų, sako sveikos gyvensenos šalininkė, populiaraus tinklaraščio „Su Ingrida“ autorė Ingrida Martinkėnaitė. Tačiau ko užkąsti prieš sportą, kad treniruotė praeitų sklandžiai? Žinoma moteris dalijasi savo patarimais.

Gražūs ir patogūs drabužiai turi itin didelę galią – jie padeda atskleisti charakterį, pabrėžti privalumus, suteikia pasitikėjimo savimi siekiant tikslų darbe, asmeniniame gyvenime ir net sporto salėje. Sportinis stilius jau keletą sezonų iš eilės išlieka svarbiausia tendencija, ir ne be priežasties. Kūno kultūros pamokas mokykloje primenančių sportinių aprangų laikai seniai praeityje – šiandien tiek sporto salėse, tiek gatvėse galima išvysti itin originalių sportinių derinių, kurie sužavės net elegancijos mėgėjas.

Vaikystė ir paauglystė – svarbiausias tarpsnis žmogaus gyvenime, kuomet reiktų skirti didžiausią dėmesį taisyklingai laikysenai ir įpročių ugdymui. Didžiausia klaida, kai vaikai užsiima ne viena sporto šaka, aklai siekia rezultatų ir patiria sunkias traumas, kurių pasekmes jaučia visą likusį gyvenimą.

Nors sakoma, kad slides reikia ruošti vasarą, lietuviai to daryti iš anksto nesiskubina: žiemos sporto inventoriumi jie ima rūpintis tada, kai žemę padengia pirmasis sniegas. Ši tendencija pasitvirtino ir šįmet. Tačiau šiais metais populiariausių žiemos laisvalaikio prekių viršūnėje buvusias rogutes pakeitė čiuožynės, rašoma pranešime spaudai. Prekybininkų teigimu, pastarosios perkamos ir dėl prieinamos kainos, ir dėl didesnio formato, kuris tinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Lietuvos kovos menų sąjunga (LKMS) paskelbė geriausių kovos menų sportininkų penkioliktuką, kuriuos rinko sudaryta speciali kovos menų specialistų komisija. Geriausiu kovotoju pripažintas Sergejus Maslobojevas.

Vilnietė Diana pastaruosius 20 metų dirba sėdimą darbą, o moderniame sporto klube nėra iš viso buvusi. Ji tokia ne viena – beveik 46 proc. Europos Sąjungos gyventojų niekada nesportavo. „Gal nuskambės juokingai, tačiau atėjus į salę man net buvo neaišku, kur čia pasidėti daiktus, o ką jau kalbėti apie įmantrius treniruoklius, apie kurių paskirtį galėjau tik spėlioti“, – sako 41 metų moteris.

Jeigu sieki rezultatų, tai treniruokis tik individualiai. Jeigu turi asmeninį trenerį, tai pusę darbo jau padarei. O jeigu neužsibrėžei tikslo, tai į sporto salę verčiau išvis nekelk kojos. Tokiomis išankstinėmis nuostatomis apie sporto klubus vadovaujasi dauguma sportuoti pradedančių žmonių. Ir, specialistų teigimu, vadovaujasi klaidingai.

Aktyvaus laisvalaikio ir sporto erdvė Vilniuje prie Baltojo tilto greit pasikeis neatpažįstamai – taps patrauklesnė, saugesnė ir kur kas įdomesnė aktyviems, prie upės mėgstantiems poilsiauti vilniečiams ir miesto svečiams. Sostinės savivaldybė jau pradėjo atnaujinimo darbus buvusių aikštynų teritorijoje: išmontuoti pasenę įrenginiai, buvę lauko tinklinio aikštynai, riedlenčių parkas bei krepšinio aikštelės. Bendras visos teritorijos tvarkomos teritorijos plotas – apie 8,36 ha, tai tolygu 20 krepšinio aikštelių! Įdomu, kaip atrodys atsinaujinusios erdvės prie Baltojo tilto jau kitą vasarą?

„Dar nemačiau nė vieno sporto klubo lankytojo, kuris būtų atėjęs su idealia laikysena“, – sako sveikatingumo instruktorė Kristina Vilčinskaitė ir šiuo sakiniu puikiai iliustruoja jau kone epideminę situaciją. Sėdimas darbas, prasta avalynė, klaidingai atliekami kasdieniai veiksmai lemia, kad dažnas vaikšto su kuprele, vadinamuoju riestu užpakaliu ar nuolat jaučia raumenų disbalanso sukeltą skausmą.