Per praėjusias 3 paras šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 100 gaisrų ir atliko 145 gelbėjimo darbus. Viename iš gaisrų buvo traumuotas žmogus. Penktadienį, 13.25 val., buvo pranešta, kad Vilniaus rajone, Medininkų seniūnijoje, Šalkiškių kaime, dega namas, o viduje gali būti žmogus. Atvykus ugniagesiams, gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Gaisro metu nukentėjo namo gyventojas, jis buvo išvežtas į ligoninę. Gaisro metu namas ir ūkinis pastatas sudegė. Ugniagesiai išsaugojo už 15 m stovintį medinį vasarnamį.

„Dirbtinis intelektas nepakeis užsieniečių noro mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su mūsų šalimi. Nereikia bijoti technologijų, jos bus įrankis, padedantis mokytis kalbų. Jauni žmonės nori susipažinti, gyventi, keliauti ir mylėti. Pamenu, kai prieš kelis metus lietuvių kalbos ir kultūros kursuose Vilniuje susipažinę du Lenkijos Vroclavo universiteto studentai Aleksandra ir Jakub Kubs, kurių pirmasis pasimatymas įvyko ant Gedimino kalno, po metų susituokė ir medaus mėnesį šventė mūsų kursų paskaitose. Tokių neįtikėtinų istorijų nemažai, vis daugiau užsieniečių nori išmokti retesnę ir mažiau žinomą kalbą. Šiandien anglų, vokiečių, ispanų ar vieną iš skandinavų kalbų moka daugelis žmonių, tačiau lietuvių kalba vis dar yra viena iš rečiausiai mokamų“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė.

Egzaminų sukeltas nerimas yra visiškai natūrali būsena. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto lektorius, psichologas Gintautas Katulis pranešime spaudai sako, kad stebuklų nebūna ir reikia susitaikyti su tuo, kad egzaminų sesijos laikotarpiu didesnis ar mažesnis nerimas vis tiek bus. Kita vertus, nerimą galima ir reikia kontroliuoti. Susirūpinti ir ieškoti pagalbos būtina, jeigu nerimas paralyžiuoja, trukdo mokytis ar susikaupti, įsisavinti informaciją. Siekiant to išvengti, reikia laikytis penkių žingsnių strategijos.

Paklaustas kiek laiko reikia kepti vištieną, Šefas Vikingas sako: „pjauni ir žiūri“. Tiesa, jis priduria, kad sunkiau iškepti vištienos dalis su kaulu, mat jį sunku įkaitinti it užtikrinti, kad mėsa iškeps tinkamai ir tolygiai.