„150-ąjį gimtadienį švenčia švietimo įstaiga, kurią kuria mokytojai, mokiniai, tėvai ir darbuotojai. Tai yra mūsų bendra šventė“, – Nemenčinės švietimo 150-mečio proga surengtose iškilmėse sakė Tadeuš Grigorovič, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktorius.

Iškilmės vyko Nemenčinės daugiafunkciniame Kultūros centre. Šventė prasidėjo mokyklos vėliavos įnešimu ir mokyklos himno giedojimu.

Sunki pradžia
„Mokykla Nemenčinėje – rusakalbė pagrindinė – buvo įsteigta 1865 metais. Tai buvo kapitalizmo raidos laikotarpis ir net carinė valdžia suprato, kad išsilavinusių žmonių klasė yra būtina“, – apie švietimo pradžią Nemenčinėje susirinkusiems pasakojo Irena Karpavičienė, Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Ji pažymėjo, kad švietimo pradžia šiame mieste yra datuojami žymiai ankstesniais metais.

„Jau 1777 metais, kaip rodo Edukacinės komisijos aktai, Nemenčinėje buvo mokyklėlė, kurioje mokėsi 5 bajorų ir 5 valstiečių vaikai. Tačiau pirmasis rašytinis liudijimas apie Nemenčinės švietimo padėtį yra rastas bažnytinėje knygoje, datuojamoje 1733 metais. Jame rašoma: „Parapijinės mokyklos nėra dėl berniukų stokos apylinkėse“. Kadangi tais laikais į mergaites nebuvo atsižvelgiama“,  – įdomius istorinius faktus pasakojo Irena Karpavičienė.

Pirmasis mokyklos pastatas buvo pastatytas 1887 metais. „Mokymas vyko rusų kalba. Kalbėti lenkiškai buvo draudžiama net pertraukų metu. (...) Tėvai, norėdami bent minimaliai supažindinti vaiką su lenkų gramatika, samdydavo keliaujančius mokytojus, kurie mokė vaikus paslapčia“, – apie mokyklos kronikose surastus 1885 metais gimusio Nemenčinės gyventojo Adolfo Jacevičiaus prisiminimus pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja.

Ginant mokyklą
Mokyti lenkų kalba pradėta tik 1919 metais. 1936 metais Nemenčinėje iškilo naujas medinis mokyklos pastatas (iki šių dienų išliko kaip gimnazijos pastatų komplekso dalis).

Po karo, 1947 metais, mokykloje vėl vykdomas mokymas tik rusų kalba.

„Nemenčinės ir apylinkių gyventojai nesusitaikė su susiklosčiusia padėtimi. Sudarė komitetą, kuris atkakliai reikalavo iš sovietinės valdžios leidimo sukurti klases lenkų dėstomąja kalba. Komiteto atstovas Jan Jarmolkovič vyko į Maskvą įteikti peticijos“, – pasakojo Irena Karpavičienė.

Pastangos nenuėjo perniek - 1951 metais mokykloje pradėta mokyti lenkų ir rusų kalbomis. Praėjus keliems metams – ir lietuvių kalba (1990 metais sukuriama atskira lietuviška mokykla).

Daugelis papasakotų faktų paimti iš mokyklos kronikos, paruoštos mokyklos 100-mečio proga 2005 metais. Kaip pažymėjo direktoriaus pavaduotoja, prie mokyklos kronikos sukūrimo prisidėjo Seimo narys, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas Juzef Kvetkovskij, tuo metu dirbęs istorijos mokytoju Nemenčinės mokykloje.

„Didžiuojuosi, kad būtent šioje mokykloje pradėjau savo pedagoginį darbą“, – šventės metu sakė Juzef Kvetkovskij. Jis pabrėžė, kad Nemenčinės mokykla visada garsėjo čia dirbančiais gerais mokytojais, gabiais mokiniais bei puikiais sportininkais.

Iššūkiai negąsdina
Šiandien gimnazija yra įsikūrusi trijuose pastatuose Adomo Mickevičiaus gatvėje. Nuo 2004 metų mokyklai vadovauja Tadeuš Grigorovič.

„Šiuo metu mokykloje mokosi 525 mokiniai, dirba 65 mokytojai ir 32 aptarnaujančio personalo asmenys. Daugiausia mokinių lanko pamokas lenkų dėstomąja kalba – 463 mokiniai, rusų dėstomąja kalba mokosi 62 mokiniai. Gimnazijoje dirba 18 mokytojų-metodininkų, 34 vyresnieji mokytojai ir vienas mokytojas-ekspertas.

„Gimnazija pasižymi tuo, kad daugiau negu pusė dirbančių mokytojų yra šios mokyklos absolventai“, – pažymėjo Tadeuš Grigorovič, irgi mokyklos absolventas, baigęs ją su aukso medaliu.

Direktoriaus pavaduotoja, polonistė Irena Karpavičienė, taip pat yra Nemenčinės mokyklos auklėtinė. Prisimindama savo mokyklinius laikus, pedagogė patikino, kad mokykla visada buvo atvira naujovėms ir pokyčiams, nebijojo iššūkių ir niekada „nesivilko uodegoje“.

„Nepaisant savo 150 metų, mokykla yra jaunos dvasios, kūrybinga, atvira pokyčiams, trokštanti tobulėti ir suteikti naudingų žinių mokiniams“, – entuziazmu dalijosi Irena Karpavičienė.

Tarp geriausiųjų
Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija yra pirmoji gimnazija Vilniaus rajone (gimnazijos statusas suteiktas 2005 metais). „Gimnazijos statusas paskatino didesnį atsidavimą savo darbui. Buvome pavyzdžiu visoms rajono švietimo įstaigoms, siekiančioms gimnazijos statuso. Tiesiog negalėjome užmigti ant laurų“, – susirinkusiems sakė direktorius.

Mokyklos vadovas pažymėjo, kad gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas mokymosi kokybei. „Esant didžiulei konkurencijai darbo rinkoje ir nusistatymui prieš tautinių mažumų mokyklas, mūsų tikslas yra suteikti aukštą žinių lygį mūsų mokiniams, pasirinkusiems mokytis gimtąja kalba“, – pažymėjo Tadeuš Grigorovič.

Gimnazijos direktorius džiaugėsi, kad užsibrėžti tikslai yra įgyvendinami. Apie mokymo kokybę liudija abiturientų surinkti 100 balų įvertinimai valstybiniuose egzaminuose – per paskutinius 10 metų gauta apie 20 šimtukų. Tuo tarpu Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ rengiamame „Geriausia mokykla – geriausias mokytojas“ reitinge, Nemenčinės gimnazija jau keliolika metų užima aukštą poziciją.

Gimnazijos direkcija ypatingai rūpinasi mokymosi sąlygomis. Europos Sąjungos, savivaldybės lėšomis bei finansinės Lenkijos vyriausybės, draugijos „Wspólnota Polska“ bei partnerių iš Lenkijos paramos dėka renovuoti gimnazijos pastatai, modernizuotos dirbtuvės, nupirkta nauja įranga, didaktinės priemonės. Gimnazija turi mokyklinį bendrabutį, kuriame gyvena mokiniai, neturintys galimybės pasiekti namų viešuoju ar mokykliniu transportu.

Pasak direktoriaus, mokyklai labai trūksta koncertų salės bei jungties tarp atskirų gimnazijos pastatų. Mokyklos bendruomenė taip pat nekantriai laukia naujos sporto aikštės atidarymo.

Meilė šokiui
Gimnazija gali didžiuotis turininga popamokine veikla. Mokiniai aktyviai lanko įvairius būrelius: sporto, kulinarinius, meno. Kaip sakė gimnazijos direktorius, populiariausi yra šokių užsiėmimai.  Mokykloje veikia keletas grupių – „Jutrzenka“, „Perła“, modernių šokių grupė.

„Galime drąsiai teigti, kad kas trečias mokinys yra šokėjas“, – šmaikštavo direktorius.

Gimnazijos bendruomenė gali pasigirti aktyviu dalyvavimu tarptautinėse projektuose.

„Agentūra aukštai įvertino mūsų dalyvavimą projektuose ir Nemenčinės gimnazija buvo įtraukta į bendrą Europos mokyklų, dalyvaujančių finansiniuose Europos Sąjungos projektuose, sąrašą“, - pažymėjo Tadeuš Grigorovič.

Gimnazijos jubiliejaus iškilmės tapo puikia proga padėkoti visai mokyklos bendruomenei: mokytojams emeritams, tėvams „už jų pilietiškumą, už drąsą ir garbę mokyti vaikus gimtąja kalba“.

Nusipelniusi švietimo įstaiga
„Esate puikus sėkmės pavyzdys“, – apie Nemenčinės gimnaziją sakė Seimo pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič, atskleisdamas, kad šios sėkmės paslaptis – gimnazijos sugebėjimas išsaugoti galimybę mokyti vaikus gimtąja kalba. Tuo pačiu tai įrodė, kad švietimas gimtąja kalba yra konkurencingas.

Lenkijos ambasadoriaus vardu sveikinimus perdavė ir visokeriopos sėkmės gimnazijos bendruomenei linkėjo Lenkijos generalinis konsulas Vilniuje Stanisław Cygnarowski.

„Pusantro šimto metų sudėtingo švietimui laikotarpio rezultatas Nemenčinėje yra Konstanto Parčevskio gimnazija: ne tik Nemenčinėje žinoma ir vertinama mokykla. Nusipelniusi švietimo įstaiga, ilgą laiką kaip vidurinė, o dabar kaip gimnazija sėkmingai kuria mokiniams draugišką lenkišką mokyklą“, – pažymėjo diplomatas.

Vilniaus rajono mero pavaduotojas Jan Gabriel Mincevič pasveikino Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnaziją rajono merės Marijos Rekst vardu.

Patriotinė dvasia
Garbingas gimnazijos jubiliejus tapo puikia proga susitikti mokiniams, mokytojams, tėvams, absolventams ir svečiams.

„Išliko puikus prisiminimai apie mokyklą. Mokytojai stengėsi mus auklėti patriotine dvasia, nors anuomet tai buvo draudžiama. Prisimenu savo auklėtoją Vandą Tumaš, lenkų kalbos mokytoją Ireną Gilinską. Visus mokytojus menu geru žodžiu ir esu jiems dėkingas“, – sakė Marian Dzvinel, 1980 metų mokyklos absolventas.

Savo prisiminimais pasidalijo ilgametė polonistė Marija Lipnevič, Nemenčinės vaikus mokiusi nuo 1964 iki 2000 metų: „Su mokykla ir Nemenčine mane sieja kuo šilčiausi jausmai. Čia gyvena geri, garbingi ir darbštūs žmonės. Mokiniai buvo labai stropūs, atidaviau jiems visą savo širdį“.

Mokyklos jubiliejus bus minimas ir vėliau. Ateinančią savaitę gimnazijos bendruomenės laukia Katažinos Zvonkuvienės koncertas.
Sekmadienį vietinėje bažnyčioje buvo meldžiamasi už gimnazijos bendruomenę. O šį pasaulį jau palikusieji gimnazijos mokytojai buvo pagerbti uždegant žvakes ant jų kapų.

Ivona Klimaševska

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“