- Kokia buvo „Fortūnos" pradžia? Kaip kilo idėja steigti moterų tinklinio klubą?
- Pradžia buvo spontaniška. Šalčininkų rajono savivaldybė, kurioje dirbu, bendradarbiauja su Lenkijos savivaldybėmis, tarp jų – ir su Belchatuvo apskritimi. Prieš trejus metus lenkų bičiuliai pakvietė partnerius iš Šalčininkų į viešnagę, kurios metu turėjo vykti sporto varžybos, kartu – ir tinklinio. Atsirado būtinybė suburti moterų tinklinio komandą, o jos branduolį sudarė savivaldybės darbuotojos. Kelias savaites rengėmės varžyboms, vėliau buvo sėkmingas pasirodymas Belchatuve. Po to ir supratome, kad norime žaisti toliau. Grįžusios iš Belchatuvo pradėjome rimtai treniruotis Šalčininkuose.
- Ir iš karto įkūrėte „Fortūną"?
- Ne, ne iš karto. Dvejus metus nuolat treniruodavomės ir dalyvaudavome įvairiuose rajono, regiono turnyruose, vykdavome draugiškų susitikimų į Lenkiją. Tiksli moterų tinklinio klubo „Fortūna" registracijos data – 2013 m. sausio 1-oji. Taigi formaliai neturime nė dvejų metų. Registruojant klubą jau buvo susiformavusi pagrindinė – ir svarbiausia - draugiška komandos sudėtis, kurią, be manęs, sudaro klubo pirmininkė Jolanta Miloš, Julija Bronicka (komandos kapitonė), Lilija Frelik (komandos trenerė), Jelena Radzevičienė, Evelina Gustienė, Oksana Mucharskienė, Juliana Vrubliauskė, Marija Sobolevska, Viktorija Mačkovska, Gražina Rasimavičienė ir Jolanta Valiučko.
- Kiekvienam sporto klubui reikia „jauno kraujo", sekėjų. Ar pavyksta pritraukti į klubą merginų iš Šalčininkų mokyklų?
- Deja, šiuo metu neturime kuo pasigirti. Man sunku suprasti, tačiau dauguma mokyklose besimokančių merginų ne itin nori užsiimti bet kokiu sportu. Netgi nepaisant to, kad mūsų klubas siūlo puikias - kaip Šalčininkams - sąlygas užsiimti tinkliniu. Už savo pinigus nuomojame sporto sales treniruotėms tris kartus per savaitę, suteikiame sporto aprangą ir inventorių (kamuolius), tačiau „jauno kraujo" mums trūksta. Kadangi neturime dviejų sudėčių treniruotėms, dažnai žaidžiame su vaikinų jaunimo komanda iš Eišiškių Antonio Ratkevičiaus sporto mokyklos Šalčininkų filialo.
- Trys treniruotės per savaitę, išvykos į varžybas atima nemažai laiko. Kaip reaguoja šeimos į „Fortūnos" žaidėjų meilę tinkliniui?
- Labai geras klausimas. Iš pradžių buvo įvairiai, o dabar viskas nurimo. Svarbu ir tai, kad į treniruotes einame ne tik pačios, bet ir pasiimame savo vaikus. Stengiamės įskiepyti jiems meilę tinkliniui ir kartu auginame sau jaunųjų pamainą.
- Kiekvienam sporto klubui reikia finansinės paramos. Iš kur yra finansuojama „Fortūnos" veikla?
- Dėl to tikrai negalime skųstis. Turime daug bičiulių, kurie kartu yra ir mūsų rėmėjai. Tai – Šalčininkų rajono savivaldybė, Šalčininkų bendrovės „Forestvila", „Sontransa", „Etanetas", „Šalčininkų statyba" ir „Amiranis".
- Kaip dažnai dalyvaujate sporto turnyruose?
- Praktiškai žaidžiame ištisus metus, nes vieną turnyrą keičia kitas. Dalyvaujame rajono, regiono varžybose, pasaulio lenkų turnyruose. Šių metų rugsėjį Glivicuose (Gliwice, Lenkija) mums pavyko iškovoti IV Pasaulio lenkų moterų ir vyrų tinklinio pirmenybių sidabro medalius. Mūsų komandai malonus akcentas buvo tai, kad mūsų narė Ilona Dacevič pelnė „Geriausios pirmenybių žaidėjos" vardą. Šiame sezone mūsų sporto kalendorius bus dar labiau įtemptas, nes debiutavome Lietuvos moterų tinklinio čempionate. Pirmas susitikimas Klaipėdoje nebuvo mums sėkmingas, nes pralaimėjome keturiuose setuose, tačiau žinome, kad galime daugiau. Ketiname tai įrodyti kituose susitikimuose. Visų pirma – prieš Šalčininkų sirgalius. Pirmąjį susitikimą namuose žaisime lapkričio 28 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje. Susitikimo pradžia – 19 val. Žinoma, kad tikimės mūsų sirgalių palaikymo.
Kalbėjosi Andžej Kolosovski
