Kad Ž. Ilgauskas gavo JAV pilietybę, šiemet pavasarį pranešė krepšinio klubo "Cleveland Cavaliers", kuriame jis žaidė, savininkas. Tai sužinojusi Lietuvos vidaus reikalų ministerija išsiuntė užklausimą JAV: paaiškėjo, kad Ž. Ilgauskas 2013 m. spalį įgijo JAV pilietybę, tad Lietuvos pilietybės neteks.

"Mes kreipėmės į atitinkamas institucijas dėl šios informacijos suteikimo ir gavome, (...) galiu tikrai patvirtinti, oficialų atsakymą iš JAV ambasados Lietuvoje, kad vienas geriausių mūsų šalies sportininkų, gerbiamas Ž. Ilgauskas, yra įgijęs kitos valstybės pilietybę. Mes nedelsiant pradėsime Lietuvos Respublikos pilietybės nutraukimo procedūras", - sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Dvigubą pilietybę Lietuvos įstatymai leidžia tik išskirtiniais atvejais: jeigu asmuo bėgo nuo sovietų režimo arba yra tremtinių vaikas. Taip pat dvigubą pilietybę gali turėti tie, kurie gimė užsienyje ar susituokę su užsieniečiu ir automatiškai gavo kitos šalies pilietybę.

Krepšininko motina Antanina Ilgauskienė, sužinojusi naujieną, kad sūnus neteks Lietuvos pilietybės, susigraudino - esą ir pats Ž. Ilgauskas dėl to išgyvena ir tikina kadaise prašydamas JAV pilietybės suklydęs.

Kitų valstybių piliečiams Lietuvos pilietybę už nuopelnus šaliai išimties tvarka gali suteikti Prezidentė, tad Ž. Ilgauskui gali tekti prašyti šalies vadovės malonės.

Klivlende su žmona Dženifer gyvenantis Ž. Ilgauskas augina du Lietuvoje įvaikintus vaikus. Pasak Ž. Ilgausko motinos, sulaukę 16-os, jie turės apsispręsti, kurios šalies pilietybę pasilikti.

Lietuvos ir JAV pilietybę turi ir ledo ritulininkas Dainius Zubrus, tačiau Amerikos pilietybę jis gavo tuomet, kai Lietuvos įstatymai numatė ne tokius griežtus reikalavimus ir apribojimus dvigubai pilietybei.