Sveikatos specialistai pastebi, kad toks sumažėjęs visuomenės judėjimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo žmonės taps mažiau atsparūs ligoms, gali paūmėti lėtinės ligos, atsinaujinti ar pablogėti sąnarių, nugaros skausmai, rašoma pranešime spaudai.
Judėjimo stoką galėjo kompensuoti išeidami į parkus, bet neišėjo
„Google“ teikiamose visuomenės mobilumo ataskaitose pandemijos metu fiksuojama mažesnis visuomenės judėjimas – ženkliai mažiau laiko praleidžiama visuomeniniame transporte, darbo vietose, prekybos ir pramogų centruose; tuo tarpu gyvenamosiose vietovėse praleidžiamo laiko fiksuojama daugiau. Specialistų teigimu, tai rodiklis, kad visuomenė juda mažiau, vengia kontaktų – kovoje su virusu padedantis veiksnys. Tuo tarpu lankymosi parkuose statistika nėra džiuginanti. Jei vasarą buvo fiksuotas ryškus apsilankymų šuolis, šiuo metu statistika rodo ženklų apsilankymų sumažėjimą ir toliau smunka – pavyzdžiui, Vilniuje iki praėjusio savaitgalio rodiklis dar fiksavo 2 proc. didesnį parkų lankomumą. Tačiau paskutiniais duomenimis, rodiklis jau neigiamas. Tai reiškia, kad šiuo metu lankytojų parkuose mažiau, nei žiemos mėnesiais, kurie imami kaip atskaitos taškas.
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) prezidentas Aurimas Mačiukas sako, kad karantino metu fizinio aktyvumo reikšmė tik dar labiau išauga. Tai svarbu mūsų fizinei bei psichinei sveikatai, ypač kai aplinkoje tiek daug streso ir nerimo, tačiau tenka stebėti priešingus duomenis.
„Panašu, kad žmonėms tikrai sunku atrasti motyvacijos palaikyti fizinį aktyvumą. Štai „Google Mobility“ duomenys rodo, kad parkuose Vilniuje spalį–lapkritį judėjimo sumažėjo 4 proc., lyginant su sausio–vasario lygiu, kuris imamas kaip atskaitos taškas. O Kaune to prieaugio visai nebuvo. Taigi galima teigti, kad realiai judama mažiau. Juk ryšium su tuo, kad sveikatingumo klubai uždaryti, visur kitur judėjimas taip pat apribotas, žmonės galėjo kompensuoti tai išeidami į parkus, bet neišėjo. Juk Vilniuje ir Kaune vidutiniškai yra apie 50 tūkst. sporto klubų lankytojų. Pagalvokime, kas būtų, jei jie visi išeitų į gryną orą – tai tikrai atsispindėtų mobilumo statistikoje. Šiek tiek išsiskiria Klaipėda, kur matomas 9 proc. judėjo prieaugis, bet čia statistika irgi pastarosiomis savaitėmis ženkliai krenta. Be to, nepamirškime, dabar turėjome rekordiškai šiltą spalį ir jį lyginame su žiemos mėnesiais, kada ir taip judėjimo parkuose labai nedaug. Jei tokiomis aplinkybėmis dabar turime neigiamus skaičius, tai reiškia, kad situacija bloga.“
Pasaulyje pirmaujančio navigacijos priemonių tiekėjo „Garmin“ duomenys taip pat rodo, kad pirmo karantino metu, balandį, visame pasaulyje bendras žmonių žingsnių skaičius sumažėjo 12 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Aktyvus judėjimas – kaip vaistas, veikia tol, kol vartojamas
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės poliklinikos pirminės asmens sveikatos priežiūros tarnybos ir konsultacijų tarnybos vedėja - šeimos gydytoja Daiva Puškoriūtė sako, kad sportavimas ar fizinis treniravimas žmogaus organizmą veikia kaip universalus vaistas nuo daugybės lėtinių ligų. Kartu fizinis aktyvumas sumažina nerimą ir stresą.
„Svarbu suprasti, kad fizinis aktyvumas, kaip ir vartojamas vaistas, turi būti reikiamos trukmės, tai yra išsportuojant reikiamą minučių kiekį, tinkamu intensyvumu – pakeliant pulsą ir išlaikant jį ne trumpiau nei pusvalandį. Tokiu atveju fizinis aktyvumas mums ypač pasitarnauja ir sukelia teigiamus sveikatos pokyčius. Kita vertus, įvairesnių, kiek sudėtingesnių fizinio treniravimo užduočių atlikimui gali pasitarnauti reikiama sportavimo įranga namuose, – sako D. Puškoriūtė. – Žinoma, reikia nepamiršti, kad prie geresnės sveikatos labai prisideda ilgesni pasivaikščiojimai lauke, parke, miške.“
Ji pastebi, kad žmonių fizinis aktyvumas mūsų šalyje vis dar nepakankamas, o judėjimo apribojimų dėl karantino laikotarpis sukelia dar daugiau neigiamų pasekmių. Karantino metas nepalankus ir tiems žmonėms, kurie anksčiau palaikė reguliarų fizinį aktyvumą, sportuodami gryname ore, kai sąlygos buvo palankesnės, ar sveikatingumo klubuose, kurie šiuo metu priversti užverti duris. Aktyvaus fizinio judėjimo nutraukimas – ne į naudą organizmui.
„Fizinio treniravimosi efektas yra baigtinis – kaip ir vaistas, organizmą veikia tol, kol vartojamas. Įprastai savo pacientams pabrėžiame, kad siekiant optimalios savijautos bei apsaugos nuo lėtinių ligų ar jų paūmėjimo, turime sportuoti ne mažiau kaip tris kartus per savaitę ir ne trumpiau kaip 45 minutes“, – komentuoja gydytoja.
Aurimas Mačiukas sako pats ypač dažnai susiduriantis su reguliariai fizinį aktyvumą palaikančiais žmonių klausimais, kaip palaikyti judėjimą dabar, kai lauke mankštintis sąlygos ne visuomet palankios, o namuose nebūtinai yra galimybių ir dar taip sunku „prisiversti“.
„Tiems, kas iki šiol reguliariai sportavo sporto klubuose, palinkėčiau neprarasti ryšio su treneriais. Juk galime pasinaudoti parkais ar sportuoti nuotoliniu būdu. Na, o žmonėms, kurie iki šiol reguliariai nesportavo, nenustebinsiu – patariu, kiek leidžia oro sąlygos, kuo daugiau vaikščioti. Nepamirškime, kad spontaninis sportavimas namuose, neturint įgūdžių, gali turėti neigiamų pasekmių“, – pataria A. Mačiukas.
