Baseinas pastaraisiais metais tapo viena geidžiamiausių pomokyklinių veiklų, ir ne tik dėl Lietuvos plaukikų iškovotų svarbių pergalių, bet ir dėl pasikeitusio gyvenimo būdo apskritai. Išaugo žmonių galimybės, daugiau keliaujama, dažnai – ten, kur šilta, baseinas ir jūra. Prie baseinų populiarumo prisideda augantis susidomėjimas sveika gyvensena.

Pasak L. Miežienės, sekant gydytojų rekomendacijomis, iki tol, kol vaikui sukanka 12 metų, tinkamiausios sporto šakos jam yra plaukimas ir gimnastika. Kodėl plaukimas? „Tai – grūdinimasis, raumenų stiprinimas ir koordinacija, o viso to vėliau prireikia kitose sporto šakose“, – pažymi trenerė.

Skirtingas įsivaizdavimas

Tėvai, vedini mažais vaikais, paprastai su dideliu entuziazmu pirmąkart praveria baseino duris, tikėdamiesi greitų ir įspūdingų rezultatų.

„Įdomu tai, kad kiekvienas savaip supranta mokėjimą plaukti. Tėvams kartais atrodo, kad laikymasis ant vandens, kapstymasis „šuniuku“ ar „varlyte“ – tai jau plaukimas. Kartais tokioms nuotaikoms pasiduoda ir vaikai, jie tvirtina, kad viską moka, tik mama kažkodėl liepia lankyti baseiną. Tačiau mūsų, profesionalų, požiūris į tai, ką reiškia mokėti plaukti, yra kitoks“, – pasakoja L. Miežienė.

Abi trenerės vardija, kas yra svarbiausia: visų pirma, vaikas vandenyje turi jaustis laisvai. Jis turi gebėti išsikapanoti iš įvairiausių situacijų ir išlįsti į vandens paviršių, iškelti galvą virš vandens, plūduriuoti ir nuplaukti tam tikrą atstumą. Yra keturi sportinio plaukimo stiliai – peteliškė, kraulis, plaukimas nugara ir brasas krūtine – ir visais jais reikia mokėti plaukti, norint jaustis vandenyje visiškai laisvai.

Plaukimo pagrindas – plūduriavimas, kvėpavimas ir judesiai. Kaip ir statant namą, taip ir mokantis plaukti svarbiausia tvirti pagrindai. Mokant plaukti skiriama daug dėmesio ir laiko įvairiems judesių ugdymo pratimams vandenyje, naudojant pagalbines priemones – lenteles, kaladėles, vadinamuosius „makaronus“.

„Atliekame šias užduotis, kadangi siekiame ugdyti vaikų kinestetinį intelektą – tai gebėjimas valdyti savo kūną. Kuo daugiau judesių vaikas išmoksta, tuo geriau jis juos vėliau pritaikys gyvenime. Bet, patikėkite, daugybę vaikų reikia įtikinėti, kad ir Rūta Meilutytė plaukė su lentele“, – šypsosi L. Miežienė.

Pasak D. Kindurienės, mokytis plaukti galima bet kuriame amžiuje. Šios trenerės vyriausia „mokinė“ buvo 70 metų senjorė – vandenyje ji išsivaduodavo nuo daugybės savo negalavimų.

Tačiau, žinoma, labiausiai pasiteisina posakis – mokykite vaikus plaukti, kad neskęstų suaugę. „Juk jei visi vaikai mokės plaukti, suaugę jie bus saugūs vandenyje“, – paaiškina D. Kindurienė.

Mokytis plaukti vaikai ateina turėdami skirtingų gebėjimų, amžiaus, būdami skirtinguose raidos etapuose. Susitikę su naujais būsimais plaukikais, treneriai visų pirma turi įveikti kylančius bendravimo barjerus, įkvėpti vaikams pasitikėjimo savimi, sudominti, įtikinti, kad būti vandenyje – saugu.
Beje, nors išmokyti taisyklingų plaukimo būdų gali tik treneris, tačiau pagrindinių plaukimo elementų pamokyti ir tėvai.

Štai pagrindiniai žingsniai mokantis plaukti:

• Priprasti prie vandens
• Išmokti plūduriuoti
• Išmokti judėti vandenyje
• Išmokti taisyklingai kvėpuoti
• Išmokti plaukti!
• Pasitikėti savimi ir kitais

Nepasitikėjimas – viena didžiausių kliūčių mokantis plaukti, o juo vaikai kartais užsikrečia nuo įsibaiminusių ar pernelyg susirūpinusių tėvų. Trenerės susiduria su atvejais, kuomet vaiko mama ar tėtis patys buvo skendę, tuomet tampa ypač sunku įveikti vandens baimę. Laimei, tai – reti atvejai. Ne ką mažiau rūpesčių kelia ir pernelyg didelė drąsa, kuomet vaikai į baseiną eina „stačia galva“, visiškai nemąstydami apie pasekmes.

Pasak Dianos ir Linos, vaiko mokymas plaukti – bendras darbas: tėvų, trenerio, vaiko. Viena svarbiausių sėkmingo proceso sąlygų – abipusis trenerio ir tėvų pasitikėjimas bei supratimas, o geriausias tėvų indėlis – pasyvus: pasitikėti plaukimo mokytoju ir leisti jam dirbti savo darbą.

„Nei vaikas, nei mokytojas nesijaus laisvai, jei plaukimo pamokos metu jie bus akylai stebimi tėvų. Žinoma, tėvai gali ir turi atlydėti vaikus, bet praleiskite tą laiką skaitydami knygą, o ne kišdamiesi ir aiškindami vaikui, ką ir kaip jis turi daryti. Dažnas pavyzdys, kai tėvai skuba vaikui pataisyti plaukimo kepuraitę ar ragina užsidėti plaukimo akinius. Bet juk mūsų tikslas – išmokyti vaikus plaukti natūraliai. Kai šeima poilsiaus Turkijoje, vaikas į baseiną tikriausiai šoks be kepurės ir akinių, tiesa?“ – retoriškai klausia L. Miežienė.

Plaukimo mokytojos ragina tėvus netrukdyti vaikams būti savarankiškiems. „Būna, kad močiutė ar mama 10-ies metų vaikui džiovina plaukus ar šluosto rankšluosčiu. O kur kas geresnis ūpas būna to vaiko, kuris ateina prie baseino laiptelių pats ir visiškai nesvarbu, kad gal maudymosi kostiumas kiek persisukęs“, – patirtimi dalijasi trenerė.

Kviečia į atvirus užsiėmimus

Siekdamos užmegzti abipusį kontaktą su tėvais, plaukimo pedagogės siūlo jiems apsilankyti atviruose užsiėmimuose ir savo akimis įsitikinti, kad vaikai uoliai laikosi saugaus elgesio baseine taisyklių.

Per kiek laiko galima išmokti plaukti? Pasak D. Kindurienės, tikslaus atsakymo nėra. Teoriškai kartais kalbama apie 3 mėnesių kursą – per tiek laiko iš tiesų galima išmokyti vaiką plaukti, bet tik tuo atveju, jei vaikas motyvuotas, susitelkęs ir jau mokyklinio amžiaus.

Abi trenerės tvirtina, kad beviltiškų atvejų – kuomet vaiko neįmanoma išmokyti plaukti – beveik nebūna. Kartais psichologiniai veiksniai, baimė gali paimti viršų, bet ir tai įveikiama, jei vaikas jaučia tvirtą tėvų palaikymą, o tarp tėvų ir trenerio vyksta nuoširdus bendravimas.

„Pasitikėkite mumis, palaikykite savo vaiką, pagirkite jo pasiekimus, nebauginkite, kad vanduo yra pavojingas – ir ilgainiui jis jausis lyg žuvis vandeny“, – drąsina trenerės Lina ir Diana.