Jori, kaip gimė mintis pradėti sklandyti? Kiek laiko jau užsiimate šia sporto šaka?

Pradėjau dar vaikystėje, jau nuo 9-erių metų stovykloje sklandžiau su vaikiškais sklandytuvais. Taip atsitiko tikriausiai todėl, nes augau aerodrome – sklandė mano mama. Tad nuo vaikystės viską stebėdamas, pats savaime krypau ta linkme. Prie rimtų sklandytuvų perėjau, kai sukako keturiolika metų. Dabar man 25-eri – praėjo dešimtas sezonas, kai sklandymu užsiimu rimtai.

Augote tarp lėktuvų, sklandytuvų. Ar nekyla noras išmėginti daugiau? Pavyzdžiui, pilotuoti keleivinį lėktuvą.

Ne, aš į sklandymą žiūriu kaip į sporto šaką, o ne į pragyvenimo šaltinį. Man tai labiau kaip hobis. Lėktuvai man yra transporto priemonė nusigauti iš taško A į tašką B. Mano požiūriu, sklandymas yra įdomesnė aviacijos šaka. Šios sporto šakos varžybose netrūksta azarto, o sėkmę lemia daugybė detalių: meteorologinių sąlygų išmanymas, skrydžio technika, psichologija, patirtis. Tokiame skrydyje labai daug įvairovės, jis būna labai dinamiškas ir kiekvienas jų visiškai skirtingas.

Nuolat dalyvaujate įvairiose varžybose, vasarą dalyvavote Pasaulio sklandymo čempionate Lenkijoje. Kokios didžiausios pergalės pasiektos sklandymo sporte?

Praeitais metais vyko Pasaulio jaunimo sklandymo čempionatas, kuriame užėmiau trečią vietą. Labai nedaug trūko net iki pirmos, tad džiaugiuosi savo rezultatu. Taip pat esu tapęs Lietuvos vicečempionu. Vis bandau ir jaučiu, kad galiu tapti čempionu, bet kol kas nepavyksta, tikriausiai dar reikia šiek tiek palaukti.

Dalyvaudamas šią vasarą Lenkijoje vykusiame Pasaulio sklandymo čempionate bendradarbiavai su kompanija „Samsung“, kiek technologijos padeda sklandant? Kiek jos svarbios šiame sporte?

Šiame sporte naudojamos technologijos yra labai specifinės. Sklandytuve integruota elektronika apskaičiuoja visus reikiamus duomenis, maršruto parametrus, kitaip tariant, atlieka matematinius veiksmus, kad tau pačiam nereikėtų to daryti. Sklandant reikalingas išmanusis telefonas tam, kad būtų galima realiu laiku sekti meteorologines sąlygas ir pasitikrinti orų prognozę. Tiesiog to padaryti kitaip nėra būdo. Taip pat Pasaulio čempionate įvesta naujovė – visų sklandytuvų būvimo vietą realiu laiku buvo galima stebėti internete. Todėl skrydžio metu turėdamas telefoną, visuomet turi galimybę pasitikrinti, kur yra kiti sklandytuvai.

Esate išmaniųjų technologijų šalininkas? Ar visada lipdamas į sklandytuvą nepamirštate ir išmaniojo telefono?

Telefoną su savimi pasiimu daugiausiai tam, kad įamžinčiau užburiančius vaizdus. Tiesiog norisi pasidalinti tomis gražiomis nuotraukomis su žmonėmis ir pritraukti juos į šią veiklą. Sklandant reikia technikos, su kuria galėčiau labai greitai ir lengvai įamžinti kokybiškas nuotraukas. Pavyzdžiui, su savuoju „Galaxy S9+“ Pasaulio sklandymo čempionato metu sukaupiau didelį nuostabių nuotraukų albumą. Kaip ir daugelis kitų, taip ir aš noriu turėti naujausią techniką tam, kad galėčiau su technologijomis žengti į priekį kartu ir išnaudoti jų teikiamus privalumus.

Ką jums reiškia sklandymas? Kuo labiausiai jis jus žavi?

Man patinka varžybos, azartas ir kova, bet labai mėgstu pakilti ir tiesiog savo malonumui.Man jis reiškia laisvės pojūtį, atitrūkimą nuo kasdieniškų dalykų, savotišką meditaciją.Būdamas ore žinai, kad tau niekas negalės prisiskambinti, tad tiesiogiai pabėgi nuo pasaulio, o ir mintys būna nukreiptos visai kitur.

Su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti ore? Kokios savybės yra svarbiausios, norint tapti sklandytoju?

Paprastai, avarijų ore neįvyksta, bet ypatingo budrumo reikia varžybų metu, kada skrenda daug dalyvių, visi susikoncentravę ties savimi, kova ir laimėjimu. Čia neatsargumas gali lemti labai daug. Tai liudijančioje situacijoje buvau atsidūręs ir aš, kai šiemet, dėl kito piloto neatsargių veiksmų, turėjau ore palikti sklandytuvą ir panaudoti gelbėjimosi parašiutą. Taigi, varžybose turi visada būti budrus ir pasiruošęs bet kokiai ekstremaliai situacijai.

O šiaip, visada reikia labai stebėti aplinką, įsivaizduoti, kad tavęs niekas nemato, matyti ir už save, ir už kitus, nuspėti konkurentų veiksmus. Šiam sportui reikia ilgalaikės koncentracijos, kadangi skrydis trunka apie 4-5 valandas. Viso skrydžio metu turi išlikti šalto proto, stebėti meteorologines sąlygas, taip pat daug lemia psichologinis pasiruošimas. Fizinio pasiruošimo irgi reikia, čia turiu omenyje ne jėgą, o pasiruošimą ilgalaikiam nuovargiui, ypač jei ilgai skrendi saulėje.

Egzistuoja posakis, kad aviacijos sektoriuje sklandymas lyriškai vadinamas poezija. Ar iš tiesų ši sporto šaka gali būti ne tik ekstremali, bet ir atpalaiduojanti?

Be abejo, labai daug pilotų užsiima sklandymu vien dėl malonumo. Ir aš pats laisvu laiku mėgstu tiesiog ramiai pasklandyti. Pakilus į orą, pabėgi nuo visų žemės rūpesčių, žiūri į dangų, stebi debesis ir pagal juos planuojiesi maršrutą. Taip pat neturi variklio, kuris pastoviai ūžtų ir užgožtų tylą. Išnaudodamas saulės energiją, skrieji po debesimis kartu su paukščiais, kurie ieško saulės įšildytų srovių ir jose kyla į viršų. Tad ne veltui šis skrydis kartais prilyginamas poezijai, o visiškoje ramybėje sklendi kaip paukštis.

Į kokį aukštį galima pakilti su sklandytuvu ir kokie jūsų asmeniniai rekordai?

Paprastai Lietuvos oro sąlygomis galima pakilti iki 3 kilometrų, o standartinis aukštis skrendant lygumų sąlygose yra 2 kilometrai. Mano asmeninis aukščio rekordas – 4,2 kilometrai, o ore nenusileidęs ilgiausiai buvau išbuvęs apie 8 valandas.

Kodėl rekomenduotumėt ir kitiems išbandyti šią pramogą?

Kaip minėjau, skrisdamas tu ne tik pamatai gražius vaizdus, bet ir pabėgi nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoji. Būtent dėl to kitiems žmonėms ir rekomenduočiau. Beje, šis užsiėmimas nėra toks nepasiekiamas, kaip gali atrodyti iš šalies. Greičiausiai, jei neturi nieko bendro su aviacija, galvoji, kad tai ne tau. Tačiau tikrai patvirtinu, tikrai visi, nieko panašaus nebandę, gali pradėti skraidyti. Tam nereikia didelių investicijų, reikia tik noro. Taigi, jei trūksta ko nors naujo gyvenime, tai sklandymas yra tikrai geras pasirinkimas.