Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Tomas Danilevičius vienam geriausių visų laikų Lietuvos gynėjų 60-ojo jubiliejaus proga įteikė LFF III laipsnio ordiną.
„Kai žiūrovai atsistoję plojo, užplūdo daug emocijų ir prisiminimų. Simboliška, nes būtent gimtojoje Marijampolėje pradėjau žaisti futbolą, čia ir buvau pagerbtas bei įvertintas svarbiu apdovanojimu. Maniau, kad mane Lietuvoje jau pamiršo, todėl federacijos dėmesys ir šiltas žiūrovų sutikimas tikrai maloniai nustebino. Vyresni futbolo gerbėjai mane dar kartais atpažįsta gimtojoje Marijampolėje ir Vilniuje, kur geriausius karjeros metus praleidau „Žalgirio“ komandoje“, - sakė geriausias 1983 metų Lietuvos futbolininkas.
Vokietijoje jau daugiau nei du dešimtmečius gyvenantis V. Kasparavičius nenutolo nuo futbolo ir seka visas Lietuvos futbolo naujienas.
„Futbolas visada liks mano širdyje. Iki šiol daug domiuosi, daug skaitau apie futbolą, žiūriu rungtynes per televiziją. Labiausiai domina Lietuvos rinktinė, šalies klubai, kuriuose pats esu žaidęs - Vilniaus „Žalgiris“, Klaipėdos „Atlantas“ ir gimtojo miesto „Sūduva“. Kai tik grįžtu į Lietuvą, būtinai apsilankau futbolo rungtynėse. Vokietijoje matome lietuviškas televizijas, būtinai stebime, jei rodo lietuvišką futbolą. Mačiau visas pastarąsias Lietuvos rinktinės rungtynes. Gaila, kad lietuviškos televizijos mažai kreipia dėmesio futbolui ir nerodo net tarptautinių klubų rungtynių. Nesuprantama, kodėl nepropaguojamas futbolas“, - teigė V. Kasparavičius.
Legendinis futbolininkas, paklaustas kurią komandą - „Sūduvą“ ar „Žalgirį“ - palaiko kovoje dėl Lietuvos čempionato aukso, atsakė, kad abi komandos yra jo širdyje.
„Kai žaidžia „Sūduva“ ir „Žalgiris“, mano simpatijos pasidalija perpus. „Žalgiris“ ilgus metus buvo nenugalimas, bet labai džiaugiuosi, kad Marijampolės komanda perėmė titulą ir tapo Lietuvos čempione. Tikrai nesitikėjau, kad „Sūduva“ iškovos auksą. Labai džiaugiuosi už visus marijampoliečius, kad ne paties didžiausio miesto komanda yra stipriausia šalyje, tačiau kyla ir klausimas, kur didžiųjų miestų klubai, kodėl jie neturi rėmėjų, kurie palaikytų futbolą. Kodėl didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje - nėra normalių stadionų. Net nacionalinio stadiono neturime. Nacionalinė rinktinė žaidžia ant dirbtinės dangos, net gėda kam nors tai pasakyti. Valstybės vadovai turi atsisukti į futbolą“, - tvirtino V. Kasparavičius.
V. Kasparavičiaus karjera: 1976-1977 - Klaipėdos „Atlante“, 1978 - Vilniaus „Žalgiryje“, 1979 - „Odessa“ (Ukraina), 1980-1986 - Vilniaus „Žalgiryje“, 1986 - Nikopolio „Kola“ (Ukraina), 1986-1989 - Klaipėdos „Atlante“, 1989-1990 - Balstogės „Jagiellonia“ (Lenkija), 1990-1991 - „VfB 06-08 Remscheid“ (Vokietija) , 1991-1992 - „VfL Gevelsberg“ (Vokietija).
1982 metais V. Kasparavičius su „Žalgiriu“ laimėjo SSRS Pirmą lygą ir pateko į aukščiausią divizioną. Aukščiausioje lygoje gynėjas padėjo komandai užimti penktąją vietą. 1983 metais V. Kasparavičius išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku ir pakviestas į olimpinę Sovietų Sąjungos rinktinę. Sovietų Sąjungos pirmenybėse sužaidė 264 rungtynes ir įmušė 20 įvarčių.
