1. Aistruoliai. Kad „Lietkabelis“ į Panevėžį sugrąžino susidomėjimą krepšiniu kalba visi, tačiau geriausiai tai iliustruoja skaičiai. Praėjusiais metais finalines LKL rungtynes su Kauno „Žalgiriu“ stebėjo net 6969 krepšinio aistruoliai. Taip keliomis dešimtimis buvo pagerintas „Cido“ arenos lankomumo rekordas, užfiksuotas 2011 m. Europos krepšinio čempionato metu, ir keliais šimtais – „Lietkabelio“ rungtynių lankomumas.

2. Pavadinimai. 1964 metais įkurto krepšinio klubo pavadinimas keitėsi net 9 kartus. „Lietkabelio“ pavadinimas komandos žaidėjų marškinėlius puošė nuo pat įkūrimo iki 1996 metų. 1996-1999 metais komanda turėjo Panevėžyje įsikūrusios alaus daryklos „Kalnapilis“ pavadinimą. Iki 2012 metų pavadinimas keitėsi dar šešis kartus: „Sema“, „Panevėžys“, „Preventa-Malsena“, „Aukštaitija“, dar kartą „Panevėžys“ ir „Techasas“. Prieš penkerius metus komandai vėl buvo sugrąžintas „Lietkabelio“ pavadinimas.

3. „Aukštaitija“. 43 – tiek metų „Aukštaitijos“ sporto rūmai buvo pagrindine Panevėžio miesto ir „Lietkabelio“ namų arena. Jų statybą inicijavo stalo tenisininkas, krepšininkas ir treneris Vilhelmas Variakojis. Pasak amžininkų, prie šių rūmų statybų savo rankomis prisidėjo dauguma Panevėžio komandos žaidėjų. „Lietkabelis“ šio komplekso salėje žaidė iki pat 2008 m., kol tais metais Panevėžyje buvo atidaryta „Cido“ arena.

4. Už trenerį vyresni broliai. Antrąjį sezoną „Lietkabelio“ komandai atstovaujantys broliai Darjušas ir Kšyštofas Lavrinovičiai yra ketveriais metais vyresni už komandos vyriausiąjį trenerį Artūrą Štalbergą. Už trenerį trejais metais vyresnis ir kitas komandos žaidėjas – Simas Jasaitis. Vidutinis šį sezoną rungtyniaujančių „Lietkabelio“ žaidėjų amžius – 28 metai ir 10 mėnesių. O Gintaras Leonavičius yra trenerio bendraamžis. Dar devyni žaidėjai – jaunesni už A. Štalbergą. Pasak jo, treneriui svarbiausia – autoritetas, o tada nekils problemų ir dėl amžiaus skirtumų.

5. Rekordas. Visų laikų geriausiu „Lietkabelio“ pasirodymu, skaičiuojant vienų varžybų metu pelnytus taškus, galima laikyti dvikovą su Vilniaus „Sakalais“. Prieš keturiolika metų spalį vykusių varžybų metu taškas po taško pavyko surinkti net 130! Tada buvo pagerintas ir asmeninis „Lietkabelio“ žaidėjo Mariaus Janišiaus rekordas – jis komandai padėjo pelnyti 36 taškus (17/23 dvit., 2/7 baud.). Tądien itin rezultatyviai žaidė abi komandos, nes „Sakalai“ pralaimėjo vos šešiais taškais.

6. Ilgiausia partnerystė. Šiuo metu Panevėžio krepšinio komanda turi vieną generalinį rėmėją ir devynis pagrindinius rėmėjus. Viena didžiausių Panevėžio bendrovių „Kalnapilis“ komandą remia jau daugiau nei dešimt metų ir tai yra ilgiausiai be pertraukų besitęsianti komandos ir verslo partnerystė „Lietkabelio“ istorijoje. Šį rudenį bendradarbiavimo sutartis buvo pratęsta dar trejiems sezonams.

7. Naujos tradicijos. Nuo praėjusio sezono labiausiai pasižymėjusiems komandos nariams teikiami specialūs žiedai su komandos simbolika. Kadangi pastarasis sezonas buvo itin sėkmingas, žiedai buvo įteikti visiems komandos nariams. Ateityje šį apdovanojimą teks užtarnauti – aukščiausias klubo individualus apdovanojimas bus teikiamas tik už ypatingus rezultatus.

8. Gintaras Kadžiulis. 37-erių Gintaras Kadžiulis nuo 2014-ųjų užima „Lietkabelio“ trenerio pareigas. Įdomu tai, kad 1996-1999 metais jis pats rungtyniavo šiame krepšinio klube ir yra vienintelis žaidėjas į „Lietkabelį“ grįžęs trenerio amplua.

9. Pergalės. Praėjusį sezoną LKL pelnyta antroji vieta nėra geriausias rezultatas Panevėžio krepšinio istorijoje. Dar praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ keliskart iškovojo Lietuvos pirmenybių medalius, o 1985 ir 1988 metais tapo šalies čempionu.

10. Pravardės. Jei ant „Lietkabelio“ žaidėjų marškinėlių būtų surašyti ne jų vardai ir pavardės, o pravardės, kai kurių žaidėjų nugaras puoštų kitokie užrašai.. Ant Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičių nugarų matytume užrašus „Brolis“, Donato Tarolio – „Doncė“, Lorenzo Williamso – „Zo“, Ado Juškevičiaus – Juškė, Gintaro Leonavičiaus – „Lionė“, Vaido Čepukaičio – „Čepas“. O ant Luko Aukštikalnio, Simo Jasaičio, Žanio Peinerso ir Žygimanto Skučo marškinėlių būtų užrašyti tiesiog vardai – komandos draugai aikštelėje ir už jos ribų juos dažniausiai šaukia būtent taip. Ant Gary Taltono marškinėlių atsirastų inicialai GT.