Karjerą pradėjo nuo mokyklos varžybų

Nuo 12-kos metų aktyviai sportu užsiimanti ir ne vieną apdovanojimą iškovojusi Europos vicečempionė užsimena, kad sportiškumas yra užkoduotas jos genuose.

„Nuo pat mažens buvau judrus, aktyvus vaikas. Tokį pavyzdį mačiau savo aplinkoje – tėtis profesionaliai žaidė krepšinį, mama irgi sportavo, giminėje taip pat yra daug gabių sportininkų. Natūralu, jog gimiau turėdama pakankamai gerus genus ir profesionaliam sportui reikalingas fizines savybes“, – šypsenos neslėpė A. Palšytė.

Visgi 186 cm ūgio šuolininkė į aukštį sako, kad lengvoji atletika jos gyvenime atsirado ne iš karto. Iki tol save realizuoti ji bandė žaisdama krepšinį, šoko baletą, netgi grojo pianinu. O lemtingomis tapo moksleivių sporto varžybos penktoje klasėje.

„Kai kūno kultūros pamokoje iššokau aukščiau nei berniukai ir visi kiti mokiniai kartu sudėjus, mokytoja man iškart pasiūlė atstovauti mokyklai varžybose. Simboliška, tačiau mano pirmasis debiutas įvyko ten pat, kur treniruojuosi ir dabar – lengvosios atletikos manieže Vilniuje. Tuomet tarp jau sportuojančių moksleivių šuolio į aukštį rungtyje užėmiau trečią vietą ir mane pastebėjo dabartinė trenerė. Taigi, savo sporto šakos rungtį pasirinkau ne aš, bet ji mane“, – juokėsi A. Palšytė. Interviu su olimpiete galite pamatyti jau šį šeštadienį „Lietuvos mokyklų žaidynių“ laidoje 9:30 val. TV6 eteryje.

Fizinės savybės – dar ne viskas

Prisimindama Rio de Žaneiro olimpines žaidynes A. Palšytė tikina, kad kartą nepasisekus tikrai nereikėtų nuleisti rankų ir atsisakyti savo tikslų.

„Prieš pat Rio olimpines žaidynes Europos čempionate iškovojau sidabro medalį, todėl šįkart mano lūkesčiai buvo gerokai didesni. Taip pat per tuos metus nuo Londono olimpinių žaidynių beveik visada pakliūdavau į geriausių pasaulio sportininkų dešimtuką, elitinių sportininkų grupę. Žinojau, kad nebesu ta mergaitė, kuri tarsi per klaidą ar sėkmės faktorių pateko į finalą, todėl buvau užtikrinta, kad turiu ten būti ir gauti maksimumą. Deja, viskas susiklostė ne taip, kaip tikėjausi. Prireikė begalinių valios pastangų susikaupti ir pabaigti savo pasirodymą“, – atviravo A. Palšytė.

Taip pat, pasak Lietuvos nacionalinio rekordo savininkės, ūgis šuolio į aukštį rungtyje visgi nėra pagrindinis rodiklis, kur kas svarbiau – vidinė motyvacija, užsispyrimas ir treniruočių intensyvumas.

„Be abejo, tam tikros fizinės savybės, pavyzdžiui, tinkamas kūno sudėjimas, ūgis, labai praverčia sporte. Tačiau visada yra išimčių, kuriuos priklauso tik nuo tavęs paties“, – pabrėžė sportininkė, „Lietuvos mokyklų žaidynių“ žiūrovams linkėdama nebijoti eksperimentuoti ir išbandyti pačias įvairiausias sporto šakas bei rungtis.

„Už tai, kas esu dabar, turėčiau būti dėkinga būtent sportui. Ši veikla mane išmokė labai daug dalykų ir, manau, kad kiekvienas jaunas žmogus turėtų tuo užsiimti. Tai yra begalinės emocijos, didžiulis intelektas, atsakomybė, tam tikra rutina ir rėžimas. Be to, sportas gali tapti smagia veikla, kurioje galima atrasti naujų draugų, džiaugtis, kad esi sveikas ir atkakliai sieki užsibrėžtų tikslų“, – teigė A. Palšytė.

„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.

Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).