„Kituose žirgynuose neturėjome galimybės šokti aukščiau ir joti įvairesniais žirgais, o kreipęsi į „Lietuvos žirgyną“, gavome puikias sąlygas pasiruošimui Olimpinėms žaidynėms. Čia treniravomės dukart per savaitę, jojimui ir šuoliams skirdami mažiausiai po valandą – treniruotės buvo pakankamai intensyvios“, – pasakoja L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir J. Kinderis.
Jojimo rungtyje su žirgu reikia įveikti 350–400 m ilgio trasą, kurioje yra 12 kliūčių iki 1,2 metro aukščio. Sportininkai su žirgais susipažįsta iki rungties likus vos 20 minučių. Todėl, pasak sportininkų, ruošiantis jiems itin svarbu žirgų įvairovė, ko nestinga „Lietuvos žirgyne“.
„Didelis privalumas yra galimybė treniruotis kitoje aplinkoje nei įprasta, skirtingi žirgai, geras treneris, pakankamai erdvės manieže. Treniruočių laiku dirbome individualiai su treneriu ir galėjome joti ne su vienu žirgu. Nors joti skirtingais žirgais kaskart kelia tam tikrą stresą, bet jo šiek tiek reikia ruošiantis tokios reikšmės varžyboms. Tai bene svarbiausios sąlygos sportininkams, siekiantiems tobulėti žirginiame sporte“, – treniruočių užkulisius atskleidžia penkiakovininkai.
„Kadangi per varžybas raiteliai joja burtų tvarka parinktu žirgu, jie itin vertina galimybę per treniruotes išbandyti vis kitą žirgą. Džiaugiamės, kad turėdami puikias treniravimosi sąlygas, prisidėjome prie mūsų sportininkų pasiruošimo olimpinėms žaidynėms. O tuo pačiu penkiakovininkai džiugino ir mūsų žirgyne stovyklaujančius vaikus. Besitreniruojantys olimpiečiai jiems žadino smalsumą ir suteikė įkvėpimo treniruotis patiems“, – pasakoja „Lietuvos žirgyno“ l. e. p. direktorė Palmyra Vinkšnaitė.
Rugpjūčio 18-ąją Rio de Žaneire vyko šiuolaikinės penkiakovės ir vyrų, ir moterų fechtavimosi rungties pagrindinis etapas. Likusiose rungtyse – plaukimo, papildomo fechtavimosi, jojimo ir bėgimo bei šaudymo – moterys varžosi rugpjūčio 19-ąją, o vyrai – rugpjūčio 20-ąją.
