L24: Pirmiausia norėtume pasveikinti Jus su vėl įgytais Seimo deputato įgaliojimais. Ketvirtą kartą Varšuvos gyventojai Jus apdovanojo tokiu svarbiu pasitikėjimo mandatu. Tai imponuoja.
Artur Górski: Aš ne tik Varšuvos deputatas. Kiekvienas Seimo narys pagal LR Konstituciją yra Tautos atstovas, suvereno įgaliotinis, ne tik lenkų, gyvenančių šalyje, atstovas, tačiau ir išsibarsčiusių po visą pasaulį, įskaitant ir gyvenančius už rytinės Lenkijos sienos, buvusiame Žečpospolitos paribyje. Mes visi esame viena didelė šeima, nacionalinė bendruomenė, neskirstant į geresnius ir blogesnius lenkus. Nors man atrodo, kad geresni yra paribio lenkai. Jie mažiau manieringi, labiau prisirišę prie savo protėvių žemių ir tėvų tikėjimo, pagaliau – didesni patriotai, nes jų patriotizmas ugdomas nuolat, kasdien kovojant dėl lenkiškumo išlaikymo. Žaviuosi jų ryžtu ir ištikimybe principams.

L24: Kreipiamės į Jus kaip Lietuvos lenkų tautinės mažumos, įskaitant švietimą, ekspertą. Jau daugelį metų užsiimate ir tikrai rūpinatės Lietuvos lenkų problemų sprendimu, garsinate sunkumus, su kuriais jie susiduria. Gerbiamas Seimo nary, iš kur tas susidomėjimas ir rūpinimasis paribio gyventojais?
Artur Górski: Jaučiu didžiulę simpatiją Vilniaus kraštui, šiam prarastam Lenkijos lobiui. Ypač brangus Šalčininkų rajonas, kuris man tarsi antra tėvynė. Ten visada jaučiuosi  kaip namie. Labai gerbiu jo žmones, tokius svetingus, atvirus ir draugiškus, tokius lenkiškus. Kaip Lenkijos Seimo  narys tam tikra prasme jaučiu už juos atsakomybę, moralinį, neparduodamą įsipareigojimą juos remti ir ginti jų reikalus, materialinę ir dvasinę jų gerovę.
Vienas svarbiausių, prioritetinių klausimų yra Lietuvos lenkų švietimo klausimas ir, visų pirma, lenkų kalba, kuriai iškilo grėsmė net jos mokantis. Būtina reikalauti, kad lenkų tautinė mažuma turėtų  galimybę naudoti gimtąją kalbą viešajame gyvenime, tapatybės dokumentuose, lentelėse su topografiniais pavadinimais tose teritorijose, kuriose kompaktiškai gyvena mažuma.

L24: Jūs esate ne vieno pasiūlymo valdžios institucijoms dėl problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos lenkų tautinė mažuma, autorius. Dažnai pasiūlymai buvo susiję su Lietuvos lenkų švietimu. Gerbiamas Seimo nary, kaip vertinate Lietuvos valdžios požiūrį į lenkų švietimo  situaciją, ar matyti kokių nors lenkų mokyklų situacijos pakyčių, palyginus Jūsų pirmuosius vizitus į Lietuvą su šiandienos vizitais?
Artur Górski: Lietuvos Vyriausybė turi vieną argumentą. Lietuvos politikai teigia, kad jų šalis, išskyrus  Lenkiją,  yra vienintelė, kurioje mūsų tautiečiai nuo darželio iki aukštosios  mokyklos gali gauti išsilavinimą lenkų kalba. Bet tai yra gana apgaulingas lenkų mažumos laimėjimas, nes visur yra ribojamas. Taip nustatomi, pavyzdžiui, darželių prie mokyklų steigimo ir veiklos  kriterijai: praktiškai nėra galimybių steigti vaikų darželius senesniuose pastatuose, o tokių yra didžioji dauguma. Sistemingai ribojamas lenkų kalbos valandų skaičius, sumenkinus mokyklų statusą,  mažinama lenkų švietimo pasiūla. Be to, prisidengiant demografiniu nuosmukiu, uždaromos  savivaldybių mokyklos lenkų dėstomąja kalba ir tuo pačiu apsaugomos mokyklos valstybine mokymo  kalba, net jei mokinių deficitas jose yra didesnis. Ir, pagaliau, Vilniaus krašto teritorijoje  šalia savivaldybių mokyklų įsteigtos „ministerijos“ mokyklos su dėstomąja valstybine kalba yra modernios, gerai įrengtos, siekia pritraukti lenkų vaikus, kurie lituanizuojami.

L24: Gerbiamas Seimo nary, ir vėl girdime apie vis naujesnius bandymus mažinti lenkų nuosavybę švietimo srityje. Atrodo, atsakymas į smūgius yra, tik didėjantis lenkų ryžtas ir užsispyrimas. Kokią Jūs matote šią kovą dėl lenkų  mokyklų truputį iš toliau – iš Lenkijos?
Artur Górski: Deja, ankstesnė Vyriausybė pasirodė esanti visiškai abejinga. Ministras Radoslav  Sikorski spręsdamas lenkų-lietuvių santykių problemas judėjo kaip dramblys porceliano sandėlyje, reaguodamas emocionaliai, o ne racionaliai, jis išprovokavo Lietuvos politikus ir pačią Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Jis neturėjo jokių idėjų, užėmė ekstremalią poziciją, palaikė tai Lietuvos politiką, šios šalies interesus, nieko už tai nesitikėdamas, tai vaidino kietą, net negailestingą, Lietuvoje visus atgrasydamas ir įžeisdamas. Visa tai jis darė už mūsų tautiečių nugarų, neatsižvelgdamas į jų lūkesčius, kartais veikdamas prieš jų valią. Todėl nenuostabu, kad Vilniaus krašto lenkai prarado pasitikėjimą Lenkijos valdžios institucijomis, prarado tikėjimą Lenkija, kad ji jų realiai neparems.  Jie pripažino, kad jei patys kaip Lietuvos valstybės piliečiai nekovos už savo teises, niekas už juos šito nepadarys. Štai kodėl jie viskam pasiryžę, bet nepatiklūs. Reikia grąžinti jiems pasitikėjimą Lenkija, jų bendrumo jausmą. Ir būtina realiai paremti.

L24: Gerbiamas Seimo nary, redakciją pasiekė neoficiali informacija apie ketinimą tęsti  Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato ir Lietuvos Respublikos Seimo Tarpparlamentinės Asamblėjos darbą. Ar siekyje atnaujinti Asamblėjos narių aktyvumą Jūs matote apčiuopiamą naudą Lietuvos lenkų mažumai?
Artur Górski: Jau vyko naujo Lenkijos užsienio reikalų ministro Witoldo Waszczykowskio  pokalbis su Lietuvos Vyriausybės atstovu. Mūsų ministras pareiškė, kad Lenkijos Vyriausybė nori atnaujinti lenkų-lietuvių santykius, žymiai pagerinti mūsų tarpusavio bendradarbiavimą. Jau ne kartą buvo, kad vyriausybės atskirais atvejais susitardavo, tačiau dažnai susitarimą sugriaudavo Lietuvos Seimas. Ir čia iškyla svarbus Asamblėjos, kurios darbus ministras R. Sikorskis praktiškai buvo keleriems metams sustabdęs, vaidmuo.

Tuo tarpu asamblėjoje susitinka parlamentarai iš visų partijų, yra galimybė keistis nuomonėmis tarp Lenkijos ir Lietuvos Seimų narių, pašalinti susikaupusius prietarus ir baimes. Reikia kalbėti protingai, ir nebūtina pradėti nuo sudėtingiausių bei rūpestį keliančių reikalų. Argumentuojant reikia atsižvelgti į lietuvių tautos savitumą, jos problemas bei lūkesčius ir, pagaliau, į Lietuvos interesus, aiškiai formuluojant mūsų postulatus. Turėtume pradėti nuo ekonominių santykių, mažiau skaudžių lietuviams. Ir aš tikiu, kad jei pagerės bendrieji lenkų-lietuvių santykiai – pagerės lenkų tautinės mažumos padėtis. Mes turime imtis tokių veiksmų, kurie padės Lietuvos politikams suvokti, kad atsižvelgiant į jų valstybės interesus reikia gerbti mažumų, visų pirma, lenkų tautinės mažumos, teises.

L24: Lietuvos lenkų mokyklos ir lenkų visuomeninės organizacijos, patriotinė žiniasklaida gaudavo joms svarbią paramą iš Lenkijos. Kaip Jūs manote, ar bus galima šią paramą išlaikyti ir galbūt net ją padidinti?
Artur Górski: Paribio lenkų tautinės mažumos politinis palaikymas ir materialinė parama yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Negali būti jokių kalbų apie priemonių dalijimą „vadovaujantis politiniu raktu“, vadinamosioms „konsulinėms“ organizacijoms ar tuo labiau „lenkų“ organizacijoms, realizuojančioms Lietuvos politiką. Pakanka to, kad lietuviai jas finansuoja. Žinoma, reikia remti žiniasklaidą lenkų kalba, bet taip pat stengtis grąžinti ankstesnę padėtį, kad Lenkijos valstybinės televizijos kanalai, ne tik TV Polonija, būtų retransliuojami Lietuvoje. Žinoma, yra labai svarbu remti švietimo bazę, įstaigų remontą, jų aprūpinimą modernia įranga, kad šios mokyklos būtų konkurencingos lietuvių mokyklų atžvilgiu, kad pritrauktų ne tik lenkų, bet ir lietuvių bei kitų tautinių mažumų vaikus.

Aš taip pat raginsiu Vyriausybę, kad parengtų Vilniaus krašto lenkų ūkininkų ir gamintojų rėmimo programas, padėtų jiems kontaktuoti su jų produktų pirkėjais Lenkijoje. Prekybos mainai tarp Lenkijos ir Lietuvos partnerių bus naudingi abiem šalims. Tai ne tik prisidės prie lenkų tautinės mažumos ekonominio stiprinimo, bet ir pakels Lietuvos valstybės gerovę. Pagaliau, aš siūlysiu svarstyti, kad Valstybės tarnybos vadovas parengtų informacinį projektą, skirtą jaunajam Lietuvos lenkų elitui, skatinantį dirbti Lenkijos Vyriausybės administracijoje. Tokias galimybes suteikia  dabartinis Lenkijos valstybės tarnybos įstatymas.

L24: Lietuvos lenkų bendruomenė kovoja už tradicinį lenkų švietimo modelį, kad visos  pamokos lenkų mokyklose vyktų  lenkų kalba, kad nebūtų diskriminacijos laikant lietuvių kalbos egzaminą. Kaip Lenkija gali paremti šiuos svarbius Lietuvos lenkų siekius?
Artur Górski: Žinoma, Vyriausybė turi stebėti Lenkijos-Lietuvos sutarties nuostatų įgyvendinimą ir informuoti atitinkamas Europos institucijas, kad stebėtų, kaip Lietuva įgyvendina tautinių mažumų apsaugos teises, o tai Lietuvos valstybė, kaip ES narė, įsipareigojo. Lietuvių problema yra ta, kad jie tiki, jog laikosi visų Sutarties ir Europos teisės nuostatų, o mes sakome, kad tik iš dalies. Ir mes esame savotiškame akligatvyje, iš kurio vis dėlto dabar turime galimybę išeiti.

Antrasis labai svarbus klausimas yra Lenkijos Vyriausybės „stovėjimas siena“ už protestuojančių Vilniaus krašto lenkų, kad jie nesijustų vieniši. Be to, Užsienio reikalų ministerija turi atidžiai įsiklausyti į lenkų tautinės mažumos balsus ir traktuoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderius  kaip partnerius, subjektyviai, o ne objektyviai. Jie geriausiai žino Lietuvos realybę, tiksliai žino, kokiais veiksmais Lenkijos Vyriausybė gali padėti jiems, o neapsunkinti situaciją. Todėl URM turi  susitarti dėl Lenkijos politikos Lietuvos tautinių mažumų klausimais su jos atstovais, o ne traktuoti šiuos klausimus kaip atskiras ir išimtines problemas. Reikia šį klausimą sieti su mūsų Lenkijos-Lietuvos santykiais, su kitais klausimais, pavyzdžiui, ekonominiais ar energetiniais. Esu įsitikinęs, kad turėdami tokį požiūrį, ne tik ryžtingą ir nuoseklų, bet ir kupiną Lietuvos lūkesčių supratimo – MES SU TUO SUSIDOROSIME!

L24: Dėkojame už pokalbį.

„Projektas yra bendrai finansuojamas iš Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos lėšų, skirtų už Lenkijos ribų gyvenantiems lenkams“