Rudenį parduotuvių lentynose kaip niekada gausu skirtingų rūšių daržovių, tarp kurių ir burokėliai – vieni iš daugelio vėlyvų rudens sezono gėrybių. Anot mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ vaisių ir daržovių kategorijos vadovės Olgos Suchočevos, nors dažniausiai iš burokėlių gaminamos sriubos, įvairiausios mišrainės ar patiekalai su silke, tačiau šių daržovių panaudojimas maisto gaminime yra gerokai platesnis. Burokėlius galima valgyti tiek termiškai apdorotus, tiek žalius – jų lapais gardinant salotas, iš minkštimo spaudžiant sultis ar miltelių pavidalu išbandant kepiniuose. Todėl specialistė rekomenduoja drąsiai eksperimentuoti su šia rudens derliaus daržove ir atrasti naujus bei netikėtus receptus.

Lietuvių pamėgtas burokas – tikrai galinga daržovė. Ir labai lietuviška. Ją tautiečiai deda visur: į sriubą, salotas, sviestą, saldainius ir net į biskvitą. Nuo Viduržiemio jūros krantų pasiekęs lietuviškas žemes, jis čia gerai prigijo, o šeimininkės ir virėjai pamėgo nestipraus skonio, ryškios spalvos daržovę, kuri puikiausiai atlaikydavo šaltas žiemas vėsiame rūsyje ar uždengta šiaudais, lauke, po žemėmis. Visi su burokėlių sultimis elgtis reikėtų atsargiau, sako lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė.

Nors vizualiai burokėlis iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti ne itin patrauklus, tačiau ši lietuviška daržovė turi daugybę vitaminų ir neretai yra linksniuojama kaip tikras sveikatos šaltinis. Mitybos specialistai dėl organizmui palankių savybių ragina burokėlius kuo dažniau įtraukti į savo meniu ir tikina, kad šių dienų kulinarija siūlo kur kas įdomesnių variacijų nei mums įprasti šaltibarščiai ar mišrainės.

Nuo Viduržemio jūros krantų atkeliavęs ir mūsų kraštuose sėkmingai prigijęs burokėlis - Lietuvoje ilgametes maisto tradicijas turinti daržovė, rašoma pranešime spaudai.