Eugeniuszas Marcinas Kazimirowskis gimė 1873 m. Vygnankoje, Podolėje. Tapybą studijavo Krokuvoje ir Miunchene. Kurti buvo nuvykęs į Prancūziją ir Italiją. 1914 m. apsigyveno Vilniuje, kur dėstė piešimą Mokytojų seminarijoje. Labai aktyviai kūrė, ypač mėgo tapyti portretus ir peizažus, polichrominius bažnytinius ir religinius paveikslus, taip pat teatre dirbo dekoratoriumi. Labai buvo vertinami jo Vilniaus vaizdai. Be to, Kazimirowskis darbavosi Vilniaus kraštotyros draugijoje, įsikūrusioje Šv. Mykolo bažnyčios vienuolyno sparne.
Dailininko dirbtuvė ir nedidelis butas buvo Rasų gatvės 6-ame name (dabar – 4A). Kita pastato dalis priklausė Mykolui Sopočkai (Michał Sopoćko), kuris buvo sesers Faustinos (s. Faustyna), nuo 1933 metų gyvenusios Gailestingosios Dievo Motinos kongregacijos vienuolyne Antakalnyje, dvasios vadovas. 1934 metais Kazimirowskio dirbtuvėje buvo sukurtas pirmas Gailestingojo Jėzaus paveikslas „Jėzau, pasitikiu Tavimi". Būtent kunigas Sopočka paprašė dailininko, kad šis ant drobės perkeltų Faustinos regėjimus.
1936 metais Kazimirowskis paliko Vilnių ir apsigyveno Balstogėje. Vis dar aktyviai kūrė. 1937–1938 metų sandūroje Balstogėje eksponavo daugiau kaip 100 paveikslų Balstogės dailininkų grupės parodoje. Vis dėlto pasišventė antrajai savo aistrai – kraštotyrai. 1936 metais įsteigė Balstogės vaivadijos turizmo propagandos sąjungą, o 1939 metais tapo Lenkijos kraštotyros draugijos skyriaus pirmininku. Iliustravo Mieczysławo Orłowicziaus kelionių vadovą ir kartu su Mieczysławu Goławskiu parašė vadovą po miestą ir jo apylinkes. Mirė 1939 metų rugsėjį ir buvo palaidotas Balstogės parapinėse kapinėse. Jo darbų yra Balstogės Palenkės muziejaus, Nacionalinių Krokuvos ir Varšuvos muziejų, Varšuvos teatro muziejaus, Vavelio karališkosios pilies, Zakopanės Tatrų muziejaus, Lvovo dailės muziejaus rinkiniuose ir privačiose kolekcijose.
Pačiame Vilniuje sunku atrasti Eugeniuszo Kazimirowskio pėdsakų. Turbūt vienintelis – paveikslas „Jėzau, pasitikiu Tavimi". Jis susijęs su šventąja Faustina, palaimintuoju kun. Mykolu Sopočka ir didžiuoju Dievo Gailestingumo kulto skleidėju Jonu Pauliumi II. Dėl to Vilnius yra Gailestingumo miestas. Kitą šios istorijos skyrių rašo Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacija, kuriai priklauso Rasų gatvėje esantys palaimintojo Mykolo Sopočkos hospisas.
Šių didžių žmonių šešėlyje liko Eugeniuszas Kazimirowskis, kurį ši paroda turi priminti.
Organizatoriai:
Balstogės Palenkės muziejus
Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia
Lenkijos institutas Vilniuje
Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospisas
Partneris: Kelionių agentūra Jerek