Kazimieras Barišauskas pristato autorinius juvelyrikos darbus ir pirmąkart savo fotografijas. Kolegų pramintas “dvaro juvelyru“ dėl turbūt nepralenktos meistrystės rekonstruojant archeologinius papuošalus, šįkart Kazimieras atsiskleidžia ir kitokiame amplua. Kaip įvaldęs skaitmenines foto technologijas, taip pat modernias juvelyrikos formas, egzotiškas medžiagas – tai mamuto bei jūros vėplių iltys, perlamutras, taurieji akmenys. Tiesa, kai kuriuose papuošaluose panaudotas ir alaus butelių stiklas...    

Parodai autorius atrinko trisdešimt portretų iš gyvosios archeologijos, viduramžių festivalių, tradicinių amatų mugių, kuriose pats dalyvauja apie penkiolika metų. Kasmet apie dešimt festivalių per vasarą, iš kiekvieno po kelis šimtus fotografijų.  

„Nelaikau savęs dideliu fotografu, tiesiog renginiuose ir kelionėse stengiuosi įamžinti akimirkas. Parodai atrinkau nuotraukas iš daugelio metų darbų. Būtent portretus, nes jie iškalbingiausi. Fotografijose įamžinti pažįstami ir draugai bei atsitiktiniai žmonės. Visos nuotraukos yra spontaniškos – pagautas momentas. Man svarbu net ne veidas, o atkreipusi dėmesį išraiška. Veidai, kurie kalba. Ar daug tokių veidų sutinku? Manau, jų daugybė. Tik aš, pats būdamas šių renginių dalyvis, neturiu laiko visų pastebėti.

Ne visai savo noru tapau fotografu. Esu restauratorius. Tačiau dirbant Trakų istorijos muziejuje, dažnai tekdavo pavaduoti fotografą. Tad keliuose muziejaus leidiniuose esu įrašytas kaip pagrindinis fotografas”, - sako parodos autorius.

Pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą Kazimieras įsigijo už Kultūros ministerijos premiją, gautą už senųjų amatų tradicijos puoselėjimą ir sklaidą. Meistro rekonstruotais archeologiniais papuošalais Lietuvos nacionaliniame muziejuje papuošta net 18 manekenų.

Festivaliuose Kazimieras demonstruoja atkurtus archajinius juvelyrikos dirbinius, rodydamas kokie jie buvo puošnūs prieš kelis šimtus bei tūkstančius metų. Tačiau šią vasarą neatsilaikė į renginius neatsivežęs autorinių darbų kolekcijos, talpinamos antikvariniame lagaminėlyje. Retkarčiais trumpam savo draugams ir ištikimoms papuošalų gerbėjoms (=jams) atverdavo „parodą“.

“Tai darydamas supratau, kad kur kas įdomiau parodą atidaryti kiekvienam individualiai. Kai galima pačiupinėti, pasimatuoti, sužinot papuošalo gimimo istoriją, kaip kilo mintis ar idėja. Taip betarpiškiau nei rodant darbus, gulinčius po stiklu parodose“, - sako Kazimieras.

Kazimieras Barišauskas gimė 1957 metais Marijampolėje. Baigė J. Jablonskio vidurinę mokyklą, mokėsi Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute anglų kalbos, tačiau suprato, kad tai ne jo kelias – labiau traukė menai. Pradėjo tapyti, drožinėti. Atitarnavęs sovietų armijoje, įsidarbino eksperimentinėje gamykloje „Apvija“. Graverio specialybė ir gamykloje buvusios techninės galimybės davė pradžią Kazimiero juvelyrikai. Gimė pirmieji medaliai, skirti autoriaus mėgiamoms asmenybėms: Albertui Camiu, Bobui Dilanui, Aleksandrui Solženycinui, Voltui Vitmenui, Vydūnui, Stasiui Krasauskui ir Vincui Kudirkai.

Kazimieras pirmasis Kaziuko mugėje pradėjo kaldinti šventės monetas.

K. Barišauskas – Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei Eksperimentinės archeologijos klubo "Pajauta" narys. Trijų vaikų autorius.

Menininkas yra surengęs personalines parodas Lietuvoje bei užsienyje.

1990 m. tautodailės paroda ŠMC, skirta respublikinei dainų šventei, kurioje K. Barišauskas tampa laureatu.

1992 m. paroda Vokietijoje, Euskirchene, ir 1994 m. Kiolne.

2002 m. Kauno “Lango” galerijoje paroda “Juoda balta” (papuošalai su afrikietišku juodmedžiu ir jūrų vėplio iltimi).

2003 m. Kauno “Lango” galerijoje paroda “Su saulės ženklu” (papuošalai su baltų bei kitų pasaulio regionų archajišku svastikos simboliu).

2005 m. „Užupio galerijoje“ Vilniuje paroda „Sidabrinė dėžutė“ (papuošalai-slaptavietės).

2010 m. Trakų salos pilyje pristatyti paskutiniųjų dešimties metų darbai (juvelyrika, medaliai ir medžio skulptūros).

Parodos atidarymas – 2013 m. rugsėjo 13 dieną, penktadienį, 17 val., Kernavės archeologinės vietovės muziejaus parodų salėje. Iki 2014 m. pavasario veiksiančią parodą galima apžiūrėti muziejaus darbo metu, kasdien, išskyrus sekmadienį ir pirmadienį. Muziejaus darbo laikas: 10-18 val. (balandžio-spalio mėn.), 10-16 val. (lapkričio-kovo mėn.).

Parodos rengėjas – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija