Evelina programą pradėjo  viena žinomiausių E.Piaf dainų – „La vie en rose“ („Rožinis gyvenimas“). Viena iš pirmųjų  koncerto dainų  buvo skirta Paryžiui: „Paryžiau, tu mano meile, tu esi pats pavasaris, tu -naktys be miego, tu – triukšmingos gatvės, kada mes vėl susitiksim, mano Paryžiau?..“ – dainavo Evelina Sašenko. Ji savaip interpretavo žinomas „Paryžiaus  žvirblio“ (taip buvo praminta E.Piaf) dainas: „Padam padam“, „C,est amour“, „Milord“, „La foule“ („Minia“) ir kt.

Nors  Evelina išoriškai nė kiek neprimena garsiosios prancūzės, (Edith Piaf buvo smulkutė, mažutė, prakaulių veido bruožų, prikimusio balso tembro) tačiau, manau, jai pavyko puikiai perteikti E.Piaf dainų prasmę ir valandai klausytojus nukelt į 4-ą, 5-ą XX amžiaus dešimtmečius. Nors publikoje  matėsi nedaug žmonių, kurie dainavo tyliai prancūziškai kartu su Evelina, tačiau ir nesuprantantys šios kalbos niūniavo iki skausmo žinomas melodijas… Galima buvo pajausti, kad jaunoji lietuvių dainininkė labai mėgsta, pati  giliai išgyvena, atlieka jautriai, su didžiule meile prancūzės E.Piaf dainas. Programos pabaigoje Evelina padainavo legendinę „Aš nieko nesigailiu“ („Non, je ne regrette rien“), jos akyse sužvilgo ašaros…

Kadangi publika nenorėjo taip greitai paleisti dainininkės, ji „desertui“ atliko „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“.

Ligita Varaneckienė

krastonaujienos.lt