Praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje, kai Lietuva jau buvo atgavusi nepriklausomybę, Lavoriškių seniūnijos gyventojai nutarė atgaivinti ir senas prieškario tradicijas, kai parapijoje vykstantys atlaidai buvo proga rengti šventę visai vietos bendruomenei.

„Atlaidai Vilniaus krašto parapijose kadaise visada būdavo švenčiami labai linksmai - rengiami turgūs, koncertai, įvairiausios linksmybės. Ir mažiems, ir dideliems netrūko atrakcijų. Todėl nutarėme atgaivinti parapijoje atlaidų tradicijas“, - pasakojo lavoriškiečiai prisimindami, kad iniciatyva rengti Joninių šventę priklauso buvusiai mokytojai Halinai Kiseliovai ir ilgamečiui Lavoriškių seniūnijos seniūnui Janui Krasovskiui.

Lietuvos Vyriausybei paskelbus birželio 24-ąją laisvadieniu (beje, šventės pagrindu anaiptol nebuvo tapusi krikščioniška šv. Jono Krikštytojo gimimo diena), lavariškiečiai jau turėjo savo tradicinį Joninių renginį.

Šv. Jono garbei
Lavoriškių seniūnijos seniūnas Juzef Šatkevič pradėdamas šventę pabrėžė, kad tai - puiki proga pailsėti gamtoje ir praleisti laiką bičiulių ir pažįstamų būryje. Priminė ir krikščionišką šventės reikšmę. „Joninių nakties tradicijos siekia pagonybės laikus. Apie senas tradicijas galima daug pasakoti, tačiau norėčiau, kad nepamirštume iškilmių, kurias mini Bažnyčia, ir susitiktume visi bažnyčioje per šv. Mišias“, - kalbėjo seniūnas.

Šventėje dalyvavęs Lavoriškių parapijos kunigas klebonas Pavel Paliul priminė, kad parapijos globėjas - šv. Jonas Krikštytojas - ir didelis šventasis, parodęs žmonėms Kristų. Šventame Rašte sakoma: „Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“. Linkiu, kad ši bendra šventė būtų didesnei Dievo garbei“, - kunigas klebonas per šventę kreipėsi į parapijiečius.

Lavariškiečius jų globėjo šventės proga sveikino ir svečiai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, europarlamentaras Valdemar Tomaševski ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst. „Po sunkaus darbo priklauso poilsis, tad šis renginys kuo puikiausiai tam tinka“, - sakė V. Tomaševski. Savo ruožtu Vilniaus rajono merė, linkėdama visiems gerai praleisti laką, priminė ir varduvininkus - Janus, Janinas, Vandas ir Zenonus. Gerą šventės organizaciją pagyrė ir joje dalyvavęs rajono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Edmund Šot - padėkojo organizatoriams už gimtojo krašto tradicijų puoselėjimą.

Joninių dainos
Joninės Lavoriškėse prasidėjo vakare nuo žaidimų ir atrakcijų jauniausiems. Vaikai varžėsi estafetėse, sprendė rebusus, dėliojo dėliones.

Varduvininkai - Janai, Janinos, Jonai, Ivanai ir Vandos, Zenonai ir vienas Henrikas, kuris tądien šventė 75 metų jubiliejų - gavo iš seniūno atminimo dovanų.

Kelias valandas trukęs koncertas tapo proga ne tik pasiklausyti vietos talentų ir jiems paploti, dalyviai įtraukė į linksmybes ir publiką, žmonės kartu dainavo žinomas ir pamėgtas dainas. Koncerte pasirodė Lavoriškių vaikų darželio ir Lavoriškių vidurinės mokyklos auklėtinių grupės. Vietos ansamblis „Barwy podwileńskie“ (vadovė Liucina Vlasenko) koncertavo kartu su kaimyninio Mickūnų kolektyvo „Truskaweczka” (vadovė Beata Bužynska) šokų grupe. Artistai parodė vaidinimą apie vestuvių papročius kaime. Pabaigoje ansamblis „Mosciszczanka“ (vadovė Janina Likša) iš Mostiškių pristatė Joninių nakties dainų programą.

Atviri ir entuziastingi
Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Česlav Olševski - beje, seniūnijos gyventojas, kuris asmeniškai buvo įsitraukęs į šventės organizavimą, padėkojo visiems, kurie prisidėjo, kad šventė pavyktų.

Aktyvių visuomenininkų - Lietuvos lenkų sąjungos vietos poskyrio narių, seniūnijos, kultūros centro, vaikų darželio ir mokyklos darbuotojų - bendradarbiavimas lėmė, kad viskas būtų puikiai organizuota. Visiems įsitraukusiesiems į šventės organizavimą, be seniūno J. Šatkevičiaus, vadovavo ir Lavoriškių gyventojos Halina Rynkevič, Lidija Vasiljeva ir Irena Grablevska. Būtent jų entuziazmas ir pastangos lėmė, kad šventė pavyko ir buvo tokio aukšto lygio.

Savo ruožtu seniūnas J. Šatkevič, cituodamas Motiną Teresę iš Kalkutos, kad svarbiausia yra meilė, kurią įdedame į mūsų darbus, dėkojo visiems už pagalbą organizuojant šventę, įteikė padėkos raštus rėmėjams. „Seniūnu esu vos kelios savaitės, ir tai mano pirmas organizuotas renginys. Turiu pripažinti, kad seniūnijos gyventojai yra labai atviri ir visais organizaciniais klausimais man padėjo“, - sakė „Vilniaus krašto savaitraščiui“.

Vidurnakčio fejerverkai ir laužas buvo ženklas, kad aušta nauja diena, o ištvermingiausiems - pradėti šokius iki ryto.

Teresa Vorobej
Autorės nuotr.