Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba nusprendė, kad Kryžių kalno koplyčia turi būti įrašyta į kultūros paveldo vertybių registrą.

Prieš aštuonetą metų Radviliškio rajone esantis Pociūnėlių kaimas išgarsėjo, kai jų parapijos klebonas nugriovė bažnyčios šventoriaus centrinius vartus.
Šventikas buvo nušalintas nuo pareigų, o štai kaimelio bendruomenė rankų nenuleido ir atstatė neogotikinius mūrinius vartus, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

Kambodžos šventykloje rasta 2,4 metro dydžio begalvė Budos skulptūra, kuriai, skaičiuojama, yra 800 metų.
Sėdintį Budą Ankor Vato komplekso Tam Prohm šventykloje atidengė smarkios liūtys, teigė vietovę prižiūrinčio vietos departamento vadovo pavaduotojas Imas Sokrithy.

Vos 30 žmonių dalyvauja sekmadienio Mišiose didžiausioje Tartu – antro pagal dydį miesto – liuteronų bažnyčioje. Bet kunigas džiaugiasi – tikinčiųjų šįkart atėjo palyginti daug. Šis pavyzdys atspindi religijos padėtį Estijos visuomenėje. Estai pagal tikinčiųjų skaičių užima vieną paskutinių vietų pasaulyje. Bažnyčios čia tampa daugiausia turistų lankomomis vietomis.
Kaip rodo nuomonių apklausos, į klausimą – ar priklauso kokiai nors religinei bendruomenei, tik 20 proc. žmonių atsakė teigiamai.

Spalio 2 dieną, Zibalų (Širvintų r.) parapijos gyventojai, kraštiečiai ir svečiai dalyvavo Zibalų šv. Jurgio bažnyčios 150-tojo jubiliejaus šventėje ir Šv Mato atlaiduose.

www.lietuvosvalstybe.com

Nuotr. Vilma Gudeikaitė ir Gedvilė Vinslauskaitė

Kryžių kalne vyksta plataus masto archeologiniai tyrinėjimai, jau pateikę nemažai staigmenų. Archeologai sako aptikę kelis šimtus įvairiausių radinių.

Tarp jų – keramikinės šukės, segės, sidabriniai žiedai ir net, manoma, XIV amžiuje pagamintas kaulinis žaislas. Tačiau darbai dar net neįpusėjo, tad vertingų eksponatų tikimasi rasti gerokai daugiau, praneša LTV „Šiandien“.

Labanore šventinama atstatyta Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. Prieš pusantrų metų bažnyčia sudegė.

Prasidėjo tradicinis dvi dienas truksiantis piligriminis žygis iš Kryžių kalno į Šiluvą. Jame dalyvauja daugiau kaip 700 maldininkų.

Paskutinį vasaros sekmadienį Šiluvoje aukotos Šv. Mišios už Lietuvos laisvę. Ši šventė prasidėjo dar sovietmečiu ir nors buvo persekiota, tapo tradicine.
Kasmet rengiama piligrimų eisena, kurioje dalyvauja šimtai maldininkų.
Padėkos už laisvę šventė kasmet rengiama Šiluvos atlaidų išvakarėse, kurie vyks rugsėjo 7–15 dienomis. Ankstų sekmadienio rytą į Šiluvą pajudėjo dvi maldininkų eisenos – iš Tytuvėnų ir iš Raseinių pusės nuo Katauskių gyvenvietės. Šie maldininkų žygiai atsirado dar sovietmečiu ir, anot dvasininkų, valdžios buvo persekiojami, nes piligrimai, anuomet iš Tytuvėnų keliavę į Šiluvą, kalbėjo apie laisvę nuo okupacinės priespaudos, todėl ne vienas jų buvo nuteistas ir įkalintas.

2011 m. rugpjūčio 15 d. Turgelių seniūnijos gyventojams ypatinga diena. Šią dieną tradiciškai švenčiama Žolinė – Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės, vainikavo Turgelių parapijos 500 metų minėjimo ciklą.

Dar 1511 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia telkė gyventojus melsti Mergelės Marijos malonės, gausaus derliaus ir Dievo palaimos.