Kokie 2020 metai buvo Lietuvos bankiniam sektoriui? Kaip pandemija keitė didžiųjų bankų veiklą ir kaip sekėsi alternatyvius finansavimo šaltinius siūlančioms įstaigoms? Kokios buvo, yra ir kaip žada keistis palūkanos, skolinantis būstui? Ar šiemet geras laikas žvalgytis naujų namų? Apie visa tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje tarp „Keturių sienų“ išsamiai kalbėjo „Capital Credit“ direktorė Vita Kazėnienė.

Kylant pragyvenimo lygiui sostinėje auga ne tik nekilnojamojo turto (NT) pirkėjų galimybės, bet ir poreikiai – besirenkantys ekonominės klasės būstą neretai reikalauja prestižiniams projektams būdingų sprendimų. Tai trina ribas tarp būsto klasių, kurias aiškiau identifikuoja nebent kaina, rašoma pranešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį galutinai pritarė pataisoms, kuriomis nustatoma, kad parama būstui įsigyti, teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti, galėtų būti teikiama kartu su savivaldybės ar pelno siekiančio juridinio asmens finansine parama.

Nuomojantis ar nuomojant būstą, jame įvykę nelaimingi atsitikimai atneša keliskart daugiau rūpesčių. Patirtus nuostolius lydi ginčai – kas atsakingas už įvykį, kam privaloma atlyginti žalą bei kaip užtikrinti, kad panašūs nesutarimai ateityje nepasikartotų? Specialistai teigia, kad potencialias nelaimingų įvykių situacijas svarbu aptarti dar prieš pasirašant ilgalaikės nuomos sutartį. Siekiant išvengti konfliktų ir papildomų rūpesčių, nuomotojo bei nuomininko pareigas verta apibrėžti ir teisiškai.

Pandemijos kontekste įsigyti nuosavą būstą Lietuvos gyventojus labiausiai paskatintų žemesnės būsto paskolos palūkanos bei pasiūlymas laikinai padengti paskolos įmokas darbo netekimo atveju. Tuo tarpu didžiausia kliūtis, atbaidanti nuo būsto pirkimo šiuo metu, yra nerimas dėl galimo pajamų netekimo, rodo tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Skirtingų sričių specialistai visame pasaulyje sutartinai kartoja: pasaulis nebebus toks, koks buvo. Keičiasi gyvenimo būdas, suvokimas apie namus ir aplinką, apie darbą ir bendravimą. Tai įvyksta ne vien dėl Lietuvoje pasibaigusio karantino, bet ir dėl nuojautos, kad tokie globalūs reiškiniai, verčiantys koreguoti gyvenimo ritmą, gali kartotis.

Karantino statistika buvo negailestinga: Vilniaus būsto rinka balandį patyrė seniai matytą nokautą po itin rezultatyvios metų pradžios. Dalis nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikų ir ekonomistų prognozavo, kad ši letargo būsena gali užsitęsti, tačiau tam tikri ženklai rodo, kad rinka pamažu atsigauna.

Dėl būsto finansavimo į bankus kreipiasi vis jaunesni gyventojai. Kaip rodo praėjusių metų „Swedbank“ duomenys, daugiausia būstui skolinasi 27-31 metų gyventojai. Pirkėjų turima nuosavų lėšų dalis, reikalinga pradiniam paskolos įnašui, per metus vidutiniškai ūgtelėjo beveik 2 tūkst. eurų ir perkopė 19 tūkst. eurų sumą.

Vieta, vieta ir dar kartą vieta – taip dažnai įvardijami esminiai būsto pasirinkimo kriterijai. Ir, žinoma, kaina. Nors kaina ir vieta mieste išlieka dominuojančiais kriterijai renkantis būstą, tačiau jų svarba skiriasi Vilniuje ir Kaune, rodo nekilnojamojo turto (NT) projektų vystymo įmonės „Citus“ atlikta apklausa. Kiti, itin svarbūs kriterijai, darantys įtaką priimant sprendimą pirkti būstą, taip pat atskleidžia vilniečių ir kauniečių pasirinkimo skirtumus.

Ar perkamą būstą lengvai parduosiu po dešimties metų? Toks klausimas vis dažniau nuskamba nekilnojamojo turto ekspertų susitikimuose su klientais ir leidžia daryti išvadą: laikai, kuomet butą ar namą pirkdavome visam gyvenimui, jau praeityje. Gyventojai būstą įsigyja remdamiesi konkrečiais poreikiais, o jiems pasikeitus drąsiai leidžiasi į naujų namų paieškas.