„Iki Antrojo pasaulinio karo Vilnius buvo svarbiausias litvakų kultūros centras, garsinęs juos pasaulyje. Posakis, kad išminties reikia važiuoti semtis į Vilnių, buvo plačiai paplitęs tarp žydų. Esu įsitikinusi, kad didžiuodamasis tokia brangia kultūrine dovana - žydų bendruomenės kultūros paveldu - Vilnius išmintingai jį perduos ateities kartoms. Vos dvi sinagogos, išlikusios iš daugiau nei šimto Vilniuje, yra išskirtinis Vilniaus litvakų istorijos, religijos ir kultūros atspindys. Tad tikimės jas išsaugoti kuo autentiškesnes", - pranešime spaudai teigė KPD direktorė Diana Varnaitė.
Mūrinėje sinagogoje numatoma restauruoti fasadus, cokolį, įėjimo laiptus, nuogrindą, langus ir duris, stogą ir kupolą, vidaus apdailos elementus, sustiprinti ar pakeisti susidėvėjusias konstrukcijas ir fasadų elementus, įrengti žaibosaugą, apsauginę bei gaisrinę signalizacijas. Pernai, likviduojant avarinę sinagogos būklę, jau buvo sutvirtintos sienos bei kupolinė perdanga virš maldos salės.
Šiemet Vilniaus sinagogos tvarkyboms darbams KPD skyrė 43tūkst. 443 eurus, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė prisidėjo 4 tūkst. 827 eurų suma.
Sinagoga Gėlių gatvėje pastatyta XIX amžiaus pradžioje - tarp 1817 ir 1833 metų vietoj buvusių medinių pastatų. XIX amžiaus antrojoje pusėje ji buvo daug kartų rekonstruota ir plėsta ir veikė iki pat 1940-ųjų metų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagogos pastate buvo sandėliai ir butai, o nuo XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pastatas apleistas.
Vilniaus sinagoga suformuota iš trijų dalių: vienaukštės ir dviaukštės stačiakampio plano bei pusapskritės. Stačiakampio plano dalys yra uždengtos dvišlaičiais stogais, pusapskritė - kupolu. Pastatas yra mūrinis, didžioji jo dalis išorėje tinkuota. Sinagogos viduje yra viena didelė buvusios maldų salės erdvė bei smulkesnės erdvės - buvusios bibliotekos (kloyzo) pirmajame aukšte bei moterų skyriaus antrajame aukšte, kuris pokario metais medinėmis pertvaromis buvo suskirstytas į dar mažesnes butams pritaikytas patalpas. Lipdiniais yra papuoštos buvusios bibliotekos ir moterų skyriaus bei maldų salės lubos.
Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Vilniuje veikė daugiau nei 110 sinagogų ir 10 ješivų.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
