„Rinkdamiesi savo parapijos bažnyčioje bendrai maldai liudijame, kad bažnyčia yra nenuilstamai plakanti gyva parapijos širdis“, - pasakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis per sekmadienio iškilmes Maišiagalos seniūnijos Karvio Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčioje šios šventovės 150-mečio proga.

Bažnyčios jubiliejus sukvietė bendroms - lenkų ir lietuvių mišioms - įvairių tautybių parapijiečius. Šv. Juozapo Sužadėtinio parapija nedidelė, tačiau jos nariai jaučiasi labai atsakingi už visą bendruomenę ir bažnyčią. Kaip pabrėžė viena minėjimo iniciatorių Božena Stankevič, Karvio bažnyčios 150-osios metinės - svarbus jubiliejus parapijiečiams, todėl buvo nutarta paminėti jas visiems kartu ir iškilmingai.

Iškilmingas šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras A. Poniškaitis, Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos klebonas kun. dekanas Ruslanas Vilkelis ir Karvio Šv. Juozapo Sužadėtinio parapijos klebonas kun. Zenonas Patiejūnas.

„Esame dėkingi protėviams, kurių dėka ši bažnyčia atsirado nelengvais laikais. Tačiau, kad bažnyčia stovėtų ilgai, reikia gyvos bažnyčios, t. y. visų jūsų“, - kreipdamasis į gausiai susirinkusius parapijiečius sakė vyskupas A. Poniškaitis. Palinkėjo, kad bažnyčia gyvuotų ilgai liudydama gyventojų tikėjimą, kad bažnyčios bendruomenė, t. y. parapija, gyventų darniai, kad jos nariai mylėtų vieni kitus. „Tegul Karvio Šv. Juozapo Sužadėtinio parapiją puošia ne tik ši mūrinė bažnyčia, bet ir maldai joje besirenkanti Dievo bendruomenė, t. y. Jūs visi“, - sakė vyskupas augziliaras.

Ryžtas ir tikėjimas
Mūrinė Šv. Juozapo Sužadėtinio bažnyčia iškilo Karvyje 1864 m. pabaigoje. 1865 m. sausio 24 d. joje buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios ir bažnyčia buvo pašventinta. Apie savo šventovės istoriją Karvio gyventojai žino iš bažnyčios archyvų - be kita ko, kronikos, kurią 1964-1979 m. vedė Karvio parapijos klebonas kun. Lionginas Ivančykas. Daug dėmesio šiai gyvenvietei yra skyręs istorikas Miroslav Gajevski savo knygoje „Nasze podwileńskie ojczyzny” („Mūsų Vilniaus krašto gimtinės“). Kaip rašo veikale, istoriniai dokumentai nenurodo tikslios datos, kada Karvyje atsirado pirma bažnyčia, tačiau tikriausiai tai buvo XVIII a. antroje pusėje, o 1790 m. šiame kaime įsteigtas naujos parapijos centras. 1861 m. nuo žaibo iškrovos medinė bažnyčia sudegė visiškai, tačiau parapijiečiai su savo kunigu Fabianu Gištautu nutarė savo jėgomis pastatyti naują mūrinę bažnyčią.
Stebėtinas Karvio gyventojų pamaldumas ir darbštumas. Be specialios technikos jie pastatė bažnyčią per trejus metus. Pastatė caro laikais, kai buvo draudžiamas katalikų tikėjimas ir švietimas“, - rašoma bažnyčios 150-mečio proga išleistoje brošiūroje.

Karvio parapija - patriotizmo pavyzdys
Karvio parapija yra itin artima Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkui, europarlamentarui Valdemarui Tomaševskiui. Čia gimė jo tėvas. LLRA lyderis atvyko į bažnyčios jubiliejų perduoti parapijiečiams nuoširdžiausius linkėjimus.

„Šviesaus atminimo kun. prelatas Juzef Obrembski Karvio parapiją visuomet rodė kaip pavyzdį, kur viskas yra labai aukšto lygio“, - sakė V. Tomaševski, geru žodžiu prisiminęs parapijiečius. Pabrėžė, kad Karvio ir apylinkių gyventojai visada išsisikyrė dideliu patriotizmu ir prisirišimu prie gimtosios žemės. Panašiai, kaip Šalčininkų rajone patriotizmo ir lenkiškumo pavyzdys yra Pabarė, taip Vilniaus rajone - Karvio parapija. Kai reikėjo kovoti, faktiškai visi jauni vaikinai išėjo į Armiją Krajovą. Kaip, pavyzdžiui, čia esantis gerbiamas Jan Mickevič. Armijoje Krajovoje kovojo mano dėdė Adam. Čia žmonės visada buvo kupini tikėjimo, patriotizmo ir lenkiškumo, - kalbėjo V. Tomaševski. Parlamentaras pasidžiaugė, kad iškilmėse susirinko tiek įvairių tautybių parapijiečių, sudarančių vieną didelę bendruomenę.

Į svarbias Karvio gyventojams iškilmes atvyko ir Seimo LLRA frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė, Maišiagalos seniūnijos seniūnas Stefan Orševski.

Linkėjimai nuo tautiečių
Bažnyčios jubiliejaus proga parapijiečiai sulaukė daug linkėjimų nuo po visą pasaulį išsibarsčiusių savo tautiečių. „Dėkojame už Karvio bažnyčios istorijos puoselėjimą, o bendra malda testiprins Jus tolesniam ganytojiškam darbui“, - padėkos žodžius parapijos klebonui ir parapijiečiams perdavė Danuta Antkoviak (Danuta Antkowiak), Antoninos Točylovskos, pirmą Karvio bažnyčią fundavusių Karvio dvaro šeimininkų palikuonė. Linkėjimus perdavė ir iš Karvio kilusios Giedraičių giminės palikuonys - be kito, Karol Maria Giedroyc iš Toronto.

Pamaldų metu giedojo vietos choras ir ansamblis „Śpiewające Rafałki“ iš Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios. Klebonas padėkojo visiems už dalyvavimą iškilmingose pamaldose ir patikino, kad „ir toliau liksime ištikimi tikėjimui“.

Po šv. Mišių visi buvo pakviesti į vietos kultūros centrą, kur šeimininkės buvo paruošusios gardžių vaišių. Dabartinių ir buvusių parapijiečių susitikimas, pokalbiai apie buvusį ir dabartinį parapijos gyvenimą užtruko iki vakaro. Gyventojai pasidžiaugė, kad neseniai atidarytos naujos parapijos kapinės. Prieš kelerius metus parapijiečių ir Vilniaus rajono savivaldybės pastangomis atnaujintas bažnyčios stogas, pakeistos grindys, langai, sutvarkyta teritorija, tačiau bažnyčiai dar reikia naujų investicijų.

Ivona Klimaševska