Kristus gimsta kiekvienam nuodėmės pavergtam, išganymo ir vilties laukiančiam žmogui. Dievas ateina į šį pasaulį skurdžiame Betliejaus tvartelyje kaip beginklis Kūdikis, kuriam reikia padėti. Vienas svarbiausių istorijos įvykių įvyksta tyliai ir nepastebimai. Atėjęs pas mus jis nuo pat pirmos akimirkos renkasi skurdą, kuris, kaip sako šv. Paulius, turi tapti mūsų dvasinio turtingumo šaltiniu, skurdą, kuris turi mus praturtinti. Tie skurdžiausieji – tai piemenys, neretai visą gyvenimą neturintys savo namų, o per šaltį ar darganas besiglaudžiantys tvartelyje ar oloje gyvuliams, kuriuos saugo.
Slenka šimtmečiai, o Dievo Kūdikėlis nenuilstamai prabyla į mus. Jis yra viltis ją praradusiesiems. Yra taikos ženklas kenčiantiesiems, laisvės ženklas vargingiems ir engiamiems, gailestingumo ženklas nusidėjėliams, meilės ir paguodos ženklas vienišiems ir paliktiems. Kalėdos – tai šventė, kuri moko mus jausmų – kupinų šilumos ir meilės, nuoširdumo ir broliškumo. Rūpinkimės ta ypatinga nuotaika, kuri auga mūsų širdyse ir kurios mokomės gimtuosiuose namuose. Todėl Kalėdos neturėtų būti vien proga švęsti. Sustokime kasdien bėgę ir pažvelkime atidžiau į mus supantį pasaulį ir žmones.
Kalėdos padeda giliau išgyventi Dievo Žodžio Įkūnijimo slėpinį, praturtina mūsų šventinį džiaugsmą dvasinėmis vertybėmis, kad tas džiaugsmas būtų pilnas! Jėzus Evangelijoje daug kartų kalbėjo mokiniams: „Džiaukitės! Šiuos žodžius ypatingu būdu Viešpats šiandien skiria kiekvienam mūsų. Tebūna tai džiaugsmingų apmąstymų, nusiraminimo ir gyvenimo džiaugsmo metas. Atsiminkime, kad esame Dievo džiaugsmo tiesos liudininkai tiek, kiek mūsų širdyse yra vietos Viešpačiui, kiek leidžiame, kad ir mumyse gimtų Jėzus Kristus".
Leiskime, kad Dievo Kūdikėlis palaimintų visų mūsų namus, mūsų šeimas ir kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką!
kun. Miroslav GrabovskiVilniaus Šv. Arkangelo Rapolo parapijos klebonas
