Senąją Šventojo Jono bažnyčios vietą archeologai aptiko tik prieš 5 metus. Reformatų bažnyčios liekanos dienos šviesą išvydo nugriovus senąjį saldainių fabriką. Archeologai tada rado ne tik XVI a. paklotų pamatų, gabalėlį autentiškų bažnyčios prieangio grindų, bet ir 182 čia palaidotų, matyt itin gerbtų miestiečių palaikus. Jie iki šiol dūlėja Klaipėdos universiteto saugykloje.
Bažnyčia buvo pagrindinis liuteronų dvasinio gyvenimo centras, o 75 metrų aukščio bokštas – svarbus navigacijos orientyras jūrininkams.
Pokariu sovietai bažnyčią nugriovė. Jos vietą šiandien žymi tik gyvatvorė ir kryžius. Liuteronų bendruomenė siekia bažnyčią atstatyti, jau turi projektą ir leidimą statyti. Naujieji maldos namai bus mažesni nei buvę, tačiau bokštą, kuris bus projektuojamas atskirai, paveldosaugininkai nurodė atstatyti autentiškai. Anot istorikų, bokšte būtų galima įrengti ir kriptą archeologų rastiems palaikams perlaidoti.
„Kintų bažnyčios bokšto sienose iš tikrųjų yra užfiksuoti palaidojimai“, – tvirtino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys.
Liuteronų bendruomenė norėtų, kad palaikų perlaidojimo reikalai pajudėtų iki miesto 760 metų jubiliejaus, kuris bus švenčiamas šią vasarą. Tačiau padaryti kažką matoma, anot miesto vadovų, vargu ar įmanoma.
„Jeigu bokšto vietą mes bent jau pažymėtume kuoliukais, tai būtų šiokia tokia projekto pradžia. O šiaip tam dar reikės ir projektavimo, ir archeologijos, ir statybos dalykų. Manau, kad jei per kokius 6–7 metus tai įvyktų, būtų labai gerai“, – savo viltis išsakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Kada galėtų iškilti naujieji maldos namai – neprognozuojama.
„Miestiečių lėšomis buvo pastatomos ir po gaisro atstatomos visos bažnyčios. Aš tikiuosi, kad ir dabar atrasime vienokių ar kitokių būdų“, – tikino bažnyčios atstatymo iniciatyvinės grupės vadovas Jurgis Aušra.
Lėšų bokštui atstatyti uostamiesčio savivaldybė mėgins gauti iš Europos struktūrinių fondų.
Asta Kažukauskienė
LTV naujienų tarnyba
