Dr. Kastytis Rudokas savo pranešime ,,Mažas miestas – kultūrinio ir intelektinio singuliarumo užtaisas civilizacijos plėtrai“ mažiems miesteliams, kuriuose sutelkta daug energijos, prognozavo puikią ateitį. Jau dabar pastebima akivaizdi tendencija iš didžiųjų miestų keltis į mažesnius miestelius. Pasak pranešėjo, tai greitai taps globaliu reiškiniu.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Armando Mockaus teigimu, Šiluva yra tas mažasis miestelis, kuris turi būti saugomas kaip dvasinis kurortas, turintis potencialą vystytis. Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad miestelio vystymuisi svarbu, kad būtų pabaigtas rengti Šiluvos miestelio bendrasis planas, kuris vis nebaigiamas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl keliamų reikalavimų susisiekimo infrastruktūrai. Visgi, Šiluvos gimnazijos direktoriaus Rimo Puidoko pastebėjimu, bendrojo plano rengimas negali tęstis dešimtmečiais.
Diskusijos metu pritarta nuomonei, kad Šiluvos miestelis turi itin retą ir turtingą, tarpusavyje derantį kultūrinį bei piligriminį potencialą, kuris šiandien dar nėra išnaudotas. Kyla klausimai, ar griežti tradicijos principai yra svarbiau nei inovatyvus pokytis? Kokio dialogo reikia šiandienos turistui, piligrimui, kūrėjui, savivaldos ir verslo institucijų atstovams? Kokia Šventovės svarba urbanistiniame planavime? Ar Šiluva – naujo urbanistinio gyvenimo centras ar periferija? Kaip išsaugoti istorinę aplinką ir prakalbinti kultūros artefaktų prisodrintą vietą, svarbią kiekvienam pasaulio piligrimui? Tai klausimai, į kuriuos atsakius būtų galima aiškiau išnaudoti ne tik Šiluvos, bet ir kitų mažų miestelių sukauptą istorinę, kultūrinę, piligriminę energiją ir pritaikyti nūdienos poreikiams.
Šiluvos piligrimų centre veikia studentų praktinių darbų, kuriuose ieškoma architektūrinių sprendimų Šiluvos miesteliui, paroda.
Šiluvos miestelis formavosi XV a. pr. – XX a. I p. 1457 m. čia pastatyta pirmoji Šiluvos bažnyčia. Miestelis rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1517 m. Manoma, kad Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai pradėti švęsti būtent pastačius pirmąją bažnyčią. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Marijos apsireiškimą Šiluvoje ir bažnyčioje kabantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Pasak bažnyčios šaltinių, 1608 ar 1612 metais piemenėliams Šiluvoje apsireiškė Švč. Mergelė Marija su kūdikėliu ant rankų. Žmonės ėmė keliauti į Šiluvą kaip piligrimai, čia buvo rengiamos procesijos. Tai buvo pirmoji Vatikano pripažinta Marijos apsireiškimo vieta Europoje.
XVII a. Šiluva gavo prekymečio, o 1738 m. – turgaus privilegiją. 1627 m. čia pastatyta nauja Šiluvos bažnyčia, vėliau atnaujinta ir perstatyta. Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1775 m., o Marijos apsireiškimo vietoje 1924 m. buvo pastatyta garsaus skulptoriaus ir architekto Antano Vivulskio (1877–1919 m.) suprojektuota koplyčia.
Šiluvos miestelio istorinės dalies (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12631) vertingąsias savybes numatyta patikslinti šį pavasarį KPD nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje.
KPD informacija
