Projekto metu atlikti galerijos, vedančios į Aušros Vartų koplyčią, fasado remonto ir priežiūros darbai, sutvarkyta galerijoje esanti vargonų patalpa, restauruoti joje esantys vargonai. Atnaujinta esama garso sistema, įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Koplyčios viduje restauruoti langų vidiniai angokraščiai, metalinės langinės, medinių langinių susidėvėję̨ fragmentai, neišlikusios juodo marmuro plytelių grindų dangos dalys, atnaujinti langų rėmai, pakeisti įtrūkę stiklai, įrengta vėdinimo sistema. Ant Gailestingumo Motinos paveikslo sumontuotas specialus apsauginis stiklas. Restauruoti ir grąžinti autentiški porankiai, kuriuos dabar turime galimybę išvysti galerijoje. Bažnyčios viduje sutvarkyta cokolinė dalis ir kolonų bazės – restauravimo metu atkurtas dirbtinis marmuras, atnaujinti vitražai, langai, restauruotos centrinės durys, įrengtas stiklinis tambūras, atlikti kiti tvarkybos darbai.
Restauruotoje lobyno erdvėje rodomas gotikinio mūro fragmentas, šaudymo angos, medinės sijos. Visą nedidelės patalpos erdvę užima Aušros Vartų lobyno ekspozicija, pristatomi 65 išskirtinę meninę ir istorinę vertę turintys objektai: relikvijoriai, taurės, monstrancijos, žvakidės, antepediumai. Specialiose vitrinose-spintose eksponuojami daugiau nei 5000 votų: įvairių formų votyvinės plokštelės, karoliai, rožiniai, įvairūs papuošalai, atminimo medaliai, ordinai, suvenyrai – gausūs išklausytų maldų ir čia malonę patyrusių žmonių istorijų liudininkai.
Aušros Vartai yra vieni svarbiausių religinių, istorinių ir kultūrinių Lietuvos vietų, garsių visoje Europoje. Gotikinio stiliaus Aušros vartai yra vieninteliai išlikę XVI a. statytos Vilniaus gynybinės sienos vartai, stovintys pietinėje senamiesčio dalyje, miesto gynybinės sienos aukščiausiame taške. Pro šią vietą ėjo svarbus kelias iš Vilniaus į Medininkus, Ašmeną, Krėvą. Bėgant amžiams vartų pavadinimas ne kartą keitėsi, jie buvo vadinami Krėvos, Medininkų, „Aštriąja“ broma (lotyniškai: Porta acialis, lenkiškai: Ostra brama). „Aušros“ pavadinimą vartai įgijo dėl juose esančio stebuklingo Gailestingumo Motinos atvaizdo. Vilniečiai Aušros Vartų Mariją gerbė kaip miesto globėją. Marijos paveikslas nutapytas XVII a. pr. pagal Nyderlandų dailininko Martino de Voso pavyzdį. 1927 m. Marija vainikuota popiežiaus Pijaus XI pašventintomis karūnomis, jai suteiktas Gailestingumo Motinos titulas. Aušros Vartų koplyčia yra viena seniausių ir svarbiausių piligrimystės vietų Lietuvoje.
Gailestingumo Motinos paveikslas pirmiausia kabėjo lauke ant vartų šalia „Pasaulio Išganytojo“ atvaizdo, bet XVII a. į Vilnių atvykę basieji karmelitai gynybiniame vartų bokšte pastatė koplyčią ir ten perkėlė paveikslą. Seniau į koplyčią buvo galima patekti tik iš vienuolyno sodo, pasauliečiai melsdavosi lauke. Galerija maldininkams buvo pastatyta tik XVIII a. pab., o XIX a. vid. įėjimas į koplyčią buvo atvertas visiems tikintiesiems. Šiandien Aušros Vartų koplyčia laikoma vienu didžiausių Vilniaus karmelitų palikimu.
Lankytojai, norintys aplankyti lobyną, kviečiami iš anksto kreiptis į Aušros Vartų šventovės piligrimų centrą ir registruotis ekskursijai el. paštu: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį., tel. +370 600 65 088. Apsilankymas lobyne trunka apie 30 min. Grupėje – apie 10 žmonių.
KPD informacija
