Šiuo metu šią ikoną iš naujo nutapė dailininkas Ihor Kostečuk iš Ukrainos, visą mėnesį tapęs ją nuo ryto iki vakaro. Menininkas norėjęs kuo kruopščiau atkurti kiekvieną ikonos centimetrą.

Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų parapijos klebonas Mikolaj Ruslan Kozelkivskyy OSMB sakė, kad labai svarbu buvo atkurti Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus veido bruožus. Tapydamas šią ikoną menininkas rėmėsi dar aštuoniais kitais Dievo Motinos veido atvaizdais. Ikona buvo nutapyta ant medinės plokštės, atvežtos iš Ukrainos.

Išskirtinis Vilniaus Dievo Motinos ikonos elementas - dešinioji Kūdikėlio Jėzaus pėda. Ji pavaizduota išskirtiniu būdu - pakreipta į išorę.

Į Vilnių 1495 metais ikoną atsivežė Aleksandro Jogailaičio žmona, Maskvos kunigaikštytė Elena. Po jos mirties (1513 m.) ikona kurį laiką buvo saugoma Vilniaus Skaisčiausiosios Dievo Motinos sobore, iš jo vėliau buvo pernešta į Švč. Trejybės cerkvę. Aprašymuose minima, kad minėtoji ikona yra viena seniausių šv. Luko Evangelisto nutapytos ikonos kopijų. Ją garbino ir Bizantijos imperatoriai. Žygimanto Augusto laikais maskvėnai bandė nesėkmingai atsiimti šį itin vertingą Dievo Motinos atvaizdą mainais už 50 lietuvių belaisvių. Albertas Vijūkas-Kojalavičius savo 1650 m. išleistame veikale „Lietuvos istorijos įvairenybės“ Švč. Trejybės cerkvėje buvusį atvaizdą paminėjo tarp žymiausių stebuklingais laikomų sakralinių vertybių Vilniuje, prie jo melsdavosi ir stačiatikiai, ir katalikai, ir unitai, nes ikona buvo laikoma stebuklinga, apie ką liudijo nemažai prie jos buvusių votų.

XIX a. viduryje bazilijonų vienuolyno archyve dar buvo saugomas 1617 m. rankraštis su Dievo Motinos ikonos aprašymu, iš jio matyti, kad tuomet Švč. Mergelės Marijos galvą jau puošė auksinė karūna su brangakmeniais - atvaizdo kulto ir ypatingos pagarbos jam ženklas.

Pagal 1781 m. inventorinį aprašymą ikonos aptaisai buvo sidabriniai, su auksuotomis gėlėmis, tarp jų laukeliai atlikti filigrano technika, Dievo Motinos karūna gryno aukso, filigraninė, Marijos kaklą puošė 55 perlų vėriniai ir ant raudonos juostelės septyniomis eilėmis pritvirtinti perlai ir įvairūs brangakmeniai. Kūdikėlio Jėzaus karūna buvo sidabrinė, paauksuota, su trimis brangakmeniais, ant kaklo - 33 perlų vėriniai.

Tačiau 1866 m. buvo apsižiūrėta, kad stebuklingosios ikonos aptaisas „netinkamas“, jo išvaizda „žeidė stačiatikybės išpažinėjų jausmus“, ypač buvo nepatenkinti ne vietiniai, bet „iš vidinių gubernijų“ kilę rusai. Erzino Romos katalikams būdingos emblemos ant aptaiso (ypač aptaisą puošiantys „lenkiški“ ereliai - balti ir su viena galva, o ne dvigalviai), taip pat esą Romos popiežiaus atsiųsta karūna ant Švč. Mergelės Marijos galvos ir du „lotyniškos išvaizdos“ ją laikantys sidabriniai angelai.

Nuėmus aptaisą paaiškėjo, kad visa ikona pilna vinučių, kuriais įvairiu metu buvo prikalti aptaisai ir votai - jų iš atvaizdo išimta apie 1000.

1915 m. pradžioje stebuklingosios ikonos šventė iš balandžio 14 d. buvo perkelta į vasario 15 dieną. Norėta dar labiau sustiprinti ikonos kultą, atskiriant jos iškilmę nuo trijų Vilniaus kankinių - šv. Antano, šv. Jono ir šv. Eustatijaus - minėjimo, kuris iki tol užgoždavo tą pačią dieną švenčiamą Vilniaus Dievo Motinos ikonos iškilmę. Pasirinkta nauja diena buvo siejama su istoriniu faktu - būtent 1495 m. vasario 15 d. ikona buvo atvežta į Lietuvos sostinę.

Deja, jau tų pačių 1915 m. vasaros pabaigoje, prie Vilniaus artėjant frontui, ikona kartu su kitomis vertybėmis buvo išvežta į Rusiją ir daugiau žinių apie ją nebuvo. Iki šiol nežinoma, kur yra ši Vilniaus ikona.

Bizantinės kilmės Vilniaus Dievo Motinos ikona priskirtina Hodegetrijos tipo ikonoms. Tai - seniausias ir populiariausias meno istorijoje Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus vaizdavimo būdas. Dievo Motina vaizduojama iki juosmens, kiek palinkusi į Kūdikėlį Jėzų, kurį laiko ant kairės rankos, ir rodanti į Jį dešine ranka. Kūdikėlis vaizduojamas kaip Emanuelis, viena ranka laiminantis, o kitoje laikantis pergamento Šventojo Rašto ritinėlį.

***
Kovo 27 d. 11 val. Vilniaus Švč. Trejybės graikų apeigų katalikų bažnyčioje po šv. Mišių Vilniaus Dievo Motinos ikona bus pastatyta ikonostase. Iškilmėse dalyvaus Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis.

Marlena Paškovska

Publikacijoje yra naujų f aktų apie stebuklinga laikomą ikoną. Informacija parengta pagal Lietuvos menotyrininkės Rūtos Janonienės mokslinį straipsnį.