Tuometinės karūnos ir puošnūs Dievo Gimdytojos su Kūdikėliu paveikslą dengę aptaisai dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Sapiegų Dievo Motinos paveikslo karūnavimas - 1750 m. rugsėjo 8 d. - buvo vienas pirmųjų Lietuvoje.

„Taip gausiai susirinkusių tikinčiųjų katedra jau senokai nėra mačiusi. „Švč. Mergelės Marijos, garbinamos Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Šv. Bernardino Sieniečio“ paveikslas, kitaip dar vadinamas Sapiegų Dievo Motinos paveikslu, vienas žinomiausių Vilniaus arkikatedros paveikslų. Ypatingai dėkoju tikinčiųjų bendruomenei, kuri palaikė karūnų atkūrimo idėją ir gausiai aukojo, kad ji būtų įgyvendinta“, - kalbėjo Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius kun. Virginijus Česnulevičius.

Kunigas taip pat papasakojo, kaip gimė idėja surengti iškilmes per 270-ąsias paveikslo karūnavimo metines. Ją įkvėpė tam SMS žinutė iš Lietuvos vyskupų konferencijos sekretoriaus kun. Kęstučio Smilgevičiaus, kuris prieš dvejus metus parašė, kad 2020 metais bus minima apvali Sapiegų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo sukaktis ir galima būtų ta proga surengti kokias nors iškilmes. Kaip pabrėžė kun. Virginijus, ši žinia buvo lyg grūdas, kritęs į žemę, ir subrendo po 16 mėnesių - 2019 metų IV advento sekmadienį į arkikatedrą atvykę tikintieji išgirdo, kad planuojama iš naujo karūnuoti paveikslą.

„Pasidomėjęs konkrečiau, kiek reikėtų aukso, kokia aukso vertė, išsigandau. Ar sugebėsime? Bet net nuostabu buvo matyti, koks didis žmonių tikėjimas ir troškimas dovanoti, įprasminti savo palikimą, šeimos relikvijas, aukso dirbinius ir papuošti karūnomis Sapiegų Madoną. Atsiliepė žmonės iš Vilniaus arkikatedros bendruomenės, Vilniaus miesto tikintieji ir tikintieji iš daugelio Lietuvos vietų. Per visą laiką, iki šiandien, savo aukomis prisidėjo arti devynių šimtų aukotojų“, - dėkojo katedros administratorius ir pabrėžė, kad aukotojų dosnumas peraugo lūkesčius ir jų dėka šiuo metu galima atlikti Goštautų koplyčios, kur kabo paveikslas, remontą. Anot kunigo, toks gausus aukojimas liudija, kad Sapiegų Madonos kultas tarp tikinčiųjų  gyvas.

Paveikslo karūnavimas naujomis karūnomis vyko antradienį, rugsėjo 8 dieną, kai Bažnyčia mini Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventę. Iškilmėse dalyvavo nemažai tikinčiųjų, pamaldų pradžioje schola „Gregoriana Vilnensis“ sugiedojo mišparus. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, jis ir karūnavo paveikslą. Iškilmingoje procesijoje kun. Virginijus Česnulevičius ir auksakalys Eimantas Ludavičius įnešė karūnas ir šv. Mišių metu jos buvo pašventintos. Karūnos buvo gaminamos šešis mėnesius.

Žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems (Rom8, 28), - cituodamas Šv. Paulių homilijoje sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis pabrėžė, kad Marija mums yra kelrodė žvaigždė, kuria mes galime sekti.

„Dievas pašaukė Ją dalyvauti Dievo išganymo plane. Ji nuėjo šį kelią ir dabar siekia mums padėti jį nueiti. Diduma mūsų esame pašaukti plėsti Dievo karalystę kuriant šeimas ir auginant vaikus, kad Dievo planai galėtų išsipildyti. Ne tik Joachimas ir Ona, Marijos tėvai, yra šventi pavyzdžiai. Bažnyčia mums rodo ir kitus pavyzdžius. Mažosios Tėresėlės tėvai, šv. Jono Pauliaus II tėvai... Šios šventos poros užaugino šventus vaikus. Kiekvienas iš mūsų turi pašaukimą ir Dievas beldžiasi į mūsų širdis, prašydamas mūsų bendradarbiauti (...)  Šiandien karūnuojame Dievo Motinos paveikslą ir šis įvykis primena mums, kam esame pašaukti. Dievas nori kiekvieną mūsų išaukštinti, paimti į dangų, kad galėtume dalyvauti dangaus puotoje. (...). Melsdamiesi prie paveikslo turime ne tik prašyti pagalbos ir užtarimo, bet ir prisiminti, į kokias aukštumas esame pašaukti ir kur link Marija mus veda“, - kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos ganytojas.

Po pamaldų tikintieji sukalbėjo Maldą Angelų Karalienei, prašydami palaiminimo sau ir visam miestui.

Karūnų atkūrimo Sapiegų Madonai procese talkino Vilniaus arkivyskupija, Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba, Vilniaus arkivyskupijos Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir kitos menininkės, UAB „Restauracijos ir statybos trestas“, metalo skulptorius Kęstutis Puodžiukas, architektas Gintautas Šveikauskas. Karūnų atkūrimui aukojo tikintieji.

***
Sapiegų Dievo Motinos paveikslas nutapytas XV amžiaus pabaigoje arba XVI amžiuje. Iš pradžių jis puošė Bernardinų bažnyčią, vėliau buvo perkeltas į Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Paveikslo akivaizdoje patirti gausūs stebuklai buvo registruojami nuo XVI amžiaus. Sovietmečiu uždarius Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią paveikslas buvo pergabentas į Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčią ir laikomas su kitomis uždarytų Vilniaus bažnyčių vertybėmis, 1973 m. atrastas ir perduotas Lietuvos dailės muziejui. Paveikslas kabo Vilniaus arkikatedros bazilikos Goštautų koplyčioje. Apie tai, kad paveikslas labai garbinamas, be kita ko, liudija ir tas faktas, kad 1934 metais Vilniuje buvo išleista knygelė „Pamaldos per Švč. Mergelės Marijos Gimimo iškilmes minint Šv. Mykolo Dievo Motinos paveikslo karūnavimo metines“ (Nabożeństwo w uro- czystość Narodzenia NMP w rocznicę koronacji obrazu Matki Boskiej Świętomichalskiej).

Teresa Vorobej
Vilniaus krašto savaitraštis